Ekspertai paaiškina
Saugumo lapas
Apie projektą
Siūlyk savo idėją!

Mes visi kartu kuriame saugią Lietuvą. Tačiau saugumas neatsiranda savaime. Žinokime, kalbėkime ir darykime - tik tuomet galėsime būti užtikrinti, kad keliaujame ten, kur yra SAUGU.

Naujienos

NKVC vadovas apie Rusijos keliamą grėsmę: kas prasidėjo šiais metais, yra beprecedentis veikimas
Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą grįžusi daugiavaikė šeima pradėjo verslą ir negali atsidžiaugti: čia jaučiamės kur kas saugiau
Šalies saugumo viziją išdėstė naujieji Seimo nariai: vardija prioritetus ir idėjas iš patirties
Šeimai emigracija buvo tik tarpinė stotelė kuriant verslą kaime – kas maitina
Ukraina teisinę karo sistemą kuria įsibėgėjus karui, papasakojo, kas po dienos X vyktų Lietuvoje
Lietuvos Karinės jūrų pajėgos dalyvavo didžiausiose tarptautinėse karinėse jūrų pratybose Suomijoje
„ScaleWolf“: startuolių proveržis saugumo ir inovacijų srityje
Daugiau naujienų

Ekspertai paaiškina

„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.

Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Linas Kojala
politologas, apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Darius Maikštėnas
Energetikos ekspertas
Lukas Andriukaitis
Dezinformacijos ekspertas
Paulius Kunčinas
Ekonomistas
Andrius Pranckevičius
Verslininkas
Julita Varanauskienė
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Mykolas Katkus
Komunikacijos ekspertas
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Gediminas Kvietkauskas
Verslininkas
Ekspertai po pranešimų apie dezertyruojančius Ukrainos karius: frontas negriūna
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Deja, dezertyravimas yra visų plataus masto karų palydovas. Atviros agresijos pradžioje Ukrainos karių motyvacija buvo labai aukšta, tačiau netektys ir jau trečius metus besitęsiantis karas išvargino visuomenę. Reikalingi sistemiai sprendimai kaip pagerinti naujokų rengimą. Be to, prie efektyvesnio ...
Deja, dezertyravimas yra visų plataus masto karų palydovas. Atviros agresijos pradžioje Ukrainos karių motyvacija buvo labai aukšta, tačiau netektys ir jau trečius metus besitęsiantis karas išvargino visuomenę. Reikalingi sistemiai sprendimai kaip pagerinti naujokų rengimą. Be to, prie efektyvesnio kariavimo ir motyvacijos neprisideda naujų vienetų kūrimas, kai karių trūksta jau veikiančiuose vienetuose. Naujai sukurtos brigados neturi kovinės patirties, o ypač svarbus patyrusių seržantų vaidmuo, kurie turi tiesioginį ryšį su kariais ir gali išklausyti, nuraminti karį. Iš dalies todėl šių dezertyravimo atvejų daugėja. Tačiau tai nereiškia, kad Ukraina nebenori kautis. Frontas atskirose vietose trupa, bet negriūna pirmiausia jį laikančių karių dėka.

Daugiau
Ukraina teisinę karo sistemą kuria įsibėgėjus karui, papasakojo, kas po dienos X vyktų Lietuvoje
Gediminas Kvietkauskas
Verslininkas
Nukentėjusieji teigia, kad karo nusikaltimus Lietuva tiria stebėtinai efektyviai – grįžus į Lietuvą liudininkai apklausti, automobilių sugadinimai skeveldrų ir sprogimo bangos – užregistruoti, bendradarbiaujama su Ukrainos prokuratūra. Prisiminkime ir Mariupojyje žvėriškai nužudytą bei išniekintą re...
Nukentėjusieji teigia, kad karo nusikaltimus Lietuva tiria stebėtinai efektyviai – grįžus į Lietuvą liudininkai apklausti, automobilių sugadinimai skeveldrų ir sprogimo bangos – užregistruoti, bendradarbiaujama su Ukrainos prokuratūra. Prisiminkime ir Mariupojyje žvėriškai nužudytą bei išniekintą režisierių Mantą Kvedaravičių. Lietuvos Prokuratūra atlieka nužudymo aplinkybių tyrimą.

Daugiau
Šalies saugumo viziją išdėstė naujieji Seimo nariai: vardija prioritetus ir idėjas iš patirties
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Norėtųsi palinkėt ateinančiam Seimui (o ypač NSGK) adekvačiai ir profesionaliai vertinti grėsmes, nesuplakant grėsmių ir priemonių joms atremti į vieną katilą (karinis saugumas prieš nelegali migracija). Ne mažiau svarbu parlamentinė lyderystė siūlant sprendimus, netrukdyti, o padėti įgyvendintojams...
Norėtųsi palinkėt ateinančiam Seimui (o ypač NSGK) adekvačiai ir profesionaliai vertinti grėsmes, nesuplakant grėsmių ir priemonių joms atremti į vieną katilą (karinis saugumas prieš nelegali migracija). Ne mažiau svarbu parlamentinė lyderystė siūlant sprendimus, netrukdyti, o padėti įgyvendintojams į problemas pažiūrėti kitu kampu.

Verta į šiuos dalykus pažvelgti „nuo žemės“, kad sprendimai ir siūlymai nebūtų vedami mistinio ir Lietuvos atveju neįgyvendinamo atgrasymo (https://www.facebook.com/share/cwd4AUaj16JRF1vS/), kuriant iliuziją, kad mūsų pirkiniai ar atvykstantys sąjungininkai “išpirks” mums taiką. Mūsų galva turėtume orientuotis ne į atgrasymą (darome, kad nereikėtų), o į praktinį pasirengimą (darome, kad panaudotume kai prireiks). Lietuvos turimas konvencinis pajėgumas, net su sąjungininkų brigada, 50 tūkst šaulių ir 100 proc.atsparia visuomene rusijai nėra atgrasantis veiksnys. Atgrasymas yra NATO lygmens žaidimas, kur labai svarbus branduolinio atgrasymo dėmuo. Mes juodai ardami “aikštelėje” turime būti stiprus, motyvuotas ir atsidavęs žaidėjas, kuriuo komanda pasitiki ir padės kai reikės.

Daugiau
Ko reikia Lietuvai norint užtikrinti oro erdvės saugumą karo atveju: įvardino, ką jau turime, o kur teks pasitempti
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Svarbiausia, mes turime oro erdvės stebėjimo sistemą, nes jei aš esu aklas, gali duoti bet kokio gerumo ginklą, vis tiek nepataikysiu į taikinį. Mūsų oro stebėjimo sistema yra labai gera. Antra, mes turime NATO oro erdvės policijos misiją, kuri galėtų būti transformuota į oro gynybos misiją. Tačiau ...
Svarbiausia, mes turime oro erdvės stebėjimo sistemą, nes jei aš esu aklas, gali duoti bet kokio gerumo ginklą, vis tiek nepataikysiu į taikinį. Mūsų oro stebėjimo sistema yra labai gera. Antra, mes turime NATO oro erdvės policijos misiją, kuri galėtų būti transformuota į oro gynybos misiją. Tačiau naikintuvai patys savaime neskraido, todėl mes turime oro erdvės stebėjimo valdybą, kuri veda naikintuvą link taikinio.

Iš oro gynybos sistemos labai daug perdavėme Ukrainai, todėl praktiškai nebeturime oro artilerijos. Anksčiau turėjome 40 milimetrų artileriją, kuri buvo skirta naikinti žemai skrendančius taikinius.

Kiek žinau, jos ne tik neturime, bet ir nesame užsakę jos. Tačiau turime artimojo nuotolio nešiojamas sistemas bei, kiek žinau, esame prisijungę prie bendro pirkimo su Lenkija. Galiausiai yra įžymusis NASAMS. Kalbant bendrai, esame pasirengę integruoti mūsų oro gynybos sistemą, bet dabar ji yra šlubuojanti. Maža to, kad gali nusipirkti paleidiklius, juk reikia ir raketų.

Dažnai kalbame, kad neturime pinigų, bet problema slypi tame, kad dažnai neturime valios pasirūpinti savo gynyba.

Kalbant apie „Patriot“ oro gynybos sistemą, reikia pasižiūrėti, kokia mūsų grėsmė ir nuo ko norime apsisaugoti.

Didelio nuotolio oro gynyba, tokia kaip „Patriot“ sistemos, skirta numušinėti balistines raketas, kurios gali nešti branduolinį užtaisą. Tai balistinės raketos, kurios pakyla į labai didelį aukštį.

Ar mums grėsmė iš tiesų yra branduolines balistines raketos? Ko gero, ne. Todėl šalia emocijų turi būti racionalumas. Ar mums reikalinga „Patriot“ oro gynybos sistema, ar mums gresia branduolinis smūgis? Jei tai nėra grėsmė mums, tada reikia žiūrėti per grėsmių ir analizės prizmę.

Mums didžiausia grėsmė yra žemai skrendantys, nedidelių gabaritų oro taikiniai, pavyzdžiui, tas pats „Shahed“, koks nukrito Latvijoje. Taip pat grėsmę kelią šturmo lėktuvai bei, galimai, bombonešiai. Todėl taip, tolimojo nuotolio oro gynyba mums svarbi, bet ji gali būti užtikrinta ir iš NATO sąjungininkų esančios oro gynybos Baltijos jūroje arba iš laivų. Tokiu atveju ir pati oro gynybos sistema yra apsaugota nuo priešo smūgio.

Taigi, jei mes turime „Patriot“ ar panašią oro gynybos sistemą dislokuota Baltijos jūroje, ne mūsų teritorijoje, ji bus ir pati apsaugota, ir galės veikti sėkmingai, siekiant apginti strateginius objektus.

Pagrindinė oro gynybos paskirtis yra apsaugoti manevrinius dalinius ir strateginius valstybės objektus.

Manevriniams daliniams įprastai yra naudojama artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba. Artimojo nuotolio oro gynyba yra oro artilerija, pavyzdžiui, „Gepard“, kuri yra naudojama Ukrainoje. Taip pat yra ir kitokių, tarp jų „SkyRanger“, kuri turi savo radarą ir automatinę nusitaikymo sistemą. Ji pati užfiksuoja nedideliu atstumu esantį taikinį ir jį naikina, taip apsaugodama manevrinius dalinius – tankus, pėstininkų kovos mašinas, radarus, pačius karius.

Raketinę artimojo nuotolio oro gynybą sudaro raketos. Paprastai jos būna tiesiog nešiojamos. Be to, jei žmogus pamato taikinį, jis turi vizualiai nusitaikyti, o raketa reaguoja į šilumos pėdsaką. Tai viena sudėtingiausių sistemų, siekiant pataikyti į tokius nedidelius objektus kaip dronai.

Siekiant apginti dalinį nuo didesnės grėsmės ir iš didesnio nuotolio, reikalingos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos. Jos apsaugo ne tik nuo žemai skrendančių taikinių, tokių kaip atakos sraigtasparniai ar šturmo lėktuvai, bet taip pat nuo naikintuvų bei bombonešių. Tokios oro gynybos sistemos gali šaudyti į didesnį aukštį bei didesnį nuotolį.

Anot jo, labai svarbi oro gynybos detalė yra naikintuvai, apie kuriuose Lietuvoje, kaip apie šios sistemos dalį kalbama nedaug.

Reikia suprasti, kad naikintuvas – tai nėra vienas lėktuvas, o visa sistema, kurią sudaro radarai, taikinių nustatytojai. Visa tai sujungiama į vieną sistemą ir tada paskirstoma, kokia oro gynyba į ką turi šaudyti, kad nebūtų chaosas.

Gražu pasakyti, kad oro gynybos sistema skirta apsaugoti miestą, bet jos visų pirma skirta yra apsaugoti strateginius objektus, kurie užtikrina valstybės išgyvenamumą.

Daugiau
Žiniasklaida: Putinas kelia sąlygas dėl Ukrainos
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Tai, kas aprašyta yra Ukrainos kapituliacija (įsipareigojimas sumažinti ginkluotąsias pajėgas, atsisakymas NATO narystės), Vakarų šantažas (atsisakyti ATACMS smūgių rusijos teritorijoje) ir “casus beli” potencialiai naujai agresijai sukūrimas ("neriboti rusų kalbos vartojimo"). Visame tame bendrinin...
Tai, kas aprašyta yra Ukrainos kapituliacija (įsipareigojimas sumažinti ginkluotąsias pajėgas, atsisakymas NATO narystės), Vakarų šantažas (atsisakyti ATACMS smūgių rusijos teritorijoje) ir “casus beli” potencialiai naujai agresijai sukūrimas ("neriboti rusų kalbos vartojimo"). Visame tame bendrininku rusai nori padaryti Vakarus (saugumo garantijos, Ukrainos teritorijos dalybos). Tai, kad šioje žinutėje pasirodo Kremliaus numylėtas "analitikas" D.Saimsas (užtenka pažvelgti jo viešą biografiją, o gilesnių tyrimų apie jo veiklą internete taip pat pakanka), rodo, kad toks planas labai atitiktų rusų interesus ir Kremlius į šią kovą meta visus ginklus tikėdamasis gauti bent kažką, pvz. smūgių jo teritorijoje uždraudimą.

Daugiau
Ukraina: Rusija paleido į Dnipro miestą tarpžemyninę balistinę raketą
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Agresorius bent du mėnesius taupė raketas ir Ukrainos teritoriją atakavo dronais bei kartas nuo karto balistinėmis raketomis Iskander M. Tikslas-sukaupti pakankamą raketų kiekį rudens -žiemos laikotarpiu atakuoti Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Lapkričio 11 d. įvykdę ukrainiečių oro gynybos tes...
Agresorius bent du mėnesius taupė raketas ir Ukrainos teritoriją atakavo dronais bei kartas nuo karto balistinėmis raketomis Iskander M. Tikslas-sukaupti pakankamą raketų kiekį rudens -žiemos laikotarpiu atakuoti Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Lapkričio 11 d. įvykdę ukrainiečių oro gynybos testavimą parodomaisiais strateginių bombonešių skrydžiais, po to pradėjo nedidelius smūgius siekuant identifikuoti silpnąsias oro gynybos vietad. Lpkričio 17 naktį surengė pirmą didelį kombinuotą smūgį (120 raketų, 90 dronų). Šis vakarykštis smūgis vienas iš šios tendencijos įrodymų - patestavus artimiausiomis dienomis galime sulaukti gerokai galingesnio smūgio. Hypergarsinė (ne tarpžemyninė) Kinzhal yra moderni, rusijos propagandos išliaupsinta raketa, paleidžiama iš naikintuvo Mig31K (šūvio nuotolis 500 km). Dėl didelio greičio jas gali numušti modernios ilgo nuotolio oro gynybos sistemos (Patriot), ukrainiečiai tai yra padarę ne kartą. Kh101 - tai sparnuotoji raketa, paleidžiama iš strateginių bombonešių Tu95, šūvio nuotokis 3500 km. Ji yra įkandamas riešutas platesniam oro gynybos arsenalui, ukrainiečiai jas numuša gana sėkmingai.

Daugiau
Ukraina: Rusija paleido į Dnipro miestą tarpžemyninę balistinę raketą
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Dabartinis rusų raketų paleidimas atskleidžia dvi pagrindines realijas.

Pirma, Rusija nebuvo pasiruošusi tam, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija suteiktų leidimą Ukrainai naikinti taikinius Rusijos teritorijoje, pasitelkiant JAV gaminamas raketas ar jų ...
Dabartinis rusų raketų paleidimas atskleidžia dvi pagrindines realijas.

Pirma, Rusija nebuvo pasiruošusi tam, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija suteiktų leidimą Ukrainai naikinti taikinius Rusijos teritorijoje, pasitelkiant JAV gaminamas raketas ar jų komponentus. Antra, akivaizdu, jog Rusija ne tik nesukaupė naujų raketų atsargų po paskutinio masinio Ukrainos apšaudymo, bet ir galimai išseko turimos atsargos.

Šiuos teiginius pagrindžia faktas, kad buvo panaudota tarpžemyninė balistinė raketa, kuri iš esmės skirta naikinti taikinius kituose žemynuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose. Šių raketų skrydžio nuotolis siekia kelis tūkstančius kilometrų, o operacinė kaina yra labai aukšta. Naudoti tokio tipo aukštos pridėtinės vertės raketą prieš taikinius Dnipro mieste neturi jokios strateginės ar logiškos prasmės. Šis veiksmas neturi racionalaus paaiškinimo.

Be to, faktas, kad praktiškai visos paleistos raketos buvo numuštos, rodo itin stiprią Ukrainos oro ir priešraketinės gynybos sistemą. Tai, kad raketos buvo paleistos iš didelio atstumo, toli nuo Ukrainos sienos, taip pat liudija rusų nenorą rizikuoti artėjant prie Ukrainos teritorijos dėl efektyvios Ukrainos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos.

Šie veiksmai greičiausiai yra atsakas į vakar dienos Ukrainos smūgius Kursko srityje. Nors šiuo metu tikslus taikinys ar žuvusiųjų skaičius nėra žinomas, galima spėti, kad tai susiję. Ši situacija dar kartą pabrėžia Rusijos silpnumą – ji nebeturi pakankamų raketų atsargų. Rusija šaudo raketomis tik tada, kai jas pagamina, ir tik tiek, kiek spėja sukaupti.

Tarpžemyninės raketos panaudojimas rodo, kad Rusijos karinės ir raketinės galimybės yra reikšmingai sumažėjusios. Šiuo metu jos operacinis rezervas yra žemesnis nei turėtų būti.

Daugiau
Žiniasklaida: Putinas kelia sąlygas dėl Ukrainos
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Jau keletą mėnesių kalbama apie potencialias taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. JAV prezidento rinkimuose laimėjus Donaldui Trumpui, kuris aiškiai komunikavo, jog, tapęs prezidentu, karą užbaigtų per dvidešimt keturias valandas, šis klausimas tapo dar aktualesnis. Taip pat matyti, kad Putino r...
Jau keletą mėnesių kalbama apie potencialias taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. JAV prezidento rinkimuose laimėjus Donaldui Trumpui, kuris aiškiai komunikavo, jog, tapęs prezidentu, karą užbaigtų per dvidešimt keturias valandas, šis klausimas tapo dar aktualesnis. Taip pat matyti, kad Putino režimą erzina J. Bideno sprendimas leisti ukrainiečiams smogti į taikinius, esančius Rusijos teritorijoje. Paliaubos yra įmanomos, nes abi pusės yra gerokai nukraujavusios, o JAV spaudimas galėtų tapti lemiamu veiksniu. Tačiau paliaubos nereiškia taikos susitarimo. Pastarąjį kol kas yra sudėtinga įsivaizduoti, nes Ukrainos ir Rusijos tikslai labai skiriasi. Putinui nėra svarbios Ukrainos teritorijos – svarbiausia neleisti Ukrainai tapti pilnaverte Vakarų pasaulio dalimi, neleisti jai įstoti į NATO, palikti ją pilkojoje zonoje. Ukrainos siekis yra priešingas – tapti NATO ir ES nare, atsikratyti Rusijos įtakos, apsisaugoti nuo galimų Rusijos atakų ateityje. Dėl šių skirtingų tikslų taikos susitarimas, koks jis bebūtų, nebūtų tvarus.

Daugiau
Žurnalistė su labdaros organizacija vežė paramą Ukrainai: tuo užsiimantys žmonės – didvyriai
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Savanorių veikla ir reikšmė Ukrainoje verta atskiros temos visame karo kontekste. Ypač tai pasijautė pačioje karo pradžioje, kuomet reikėjo visko, buvo aibė skirtingų poreikių ir prašymų. Didžiulis savanorių privalumas tas, kad jie gali bendrauti tiesiai su bendruomenėmis, taip pat kariais ir dalini...
Savanorių veikla ir reikšmė Ukrainoje verta atskiros temos visame karo kontekste. Ypač tai pasijautė pačioje karo pradžioje, kuomet reikėjo visko, buvo aibė skirtingų poreikių ir prašymų. Didžiulis savanorių privalumas tas, kad jie gali bendrauti tiesiai su bendruomenėmis, taip pat kariais ir daliniais ir labai greitai pristatyti tai, kas reikalinga – nuo humanitarinės pagalbos, transporto priemonių iki karinės įrangos. Šis betarpiškas bendravimas yra labai svarbus siekiant suprasti karo realybę, ko tikrai reikia, kas veikia ir pasiteisina, o kariams yra ypač svarbus bendravimas ir palaikymas, nes tai suteikia motyvacijos.

Tie savanoriai, kurie pasirenka darbą tiesiai su daliniais, prisiima didesnę riziką, nes dauguma veža paramą arti iki fronto, todėl kyla rizika tapti tyčiniu ar netyčiniu taikiniu. Tokioms situacijoms būtina pasiruošti, turėti apsaugos priemonių, mokėti taktinės medicinos niuansų ir klausyti karių rekomendacijų, kad paramos perdavimas būtų maksimaliai saugus. Taip pat tokie asmenys per viešinimasi tampa informacinio karo taikiniais.

rusijos tikslas yra susilpninti pasitikėjimą Ukraina, taip pat diskredituoti paramos organizavimą esą lėšos nepasiekia tikslo ir yra iššvaistomos. Tokių atvejų yra labai mažai, tačiau pasitaiko, kad atsiranda asmenų, norinčių pasinaudoti situacija, tačiau pasitaiko, kai paramos bendruomenė tokius atvejus pastebi ir perduoda informaciją tiek patiems ukrainiečiams, tiek ir Lietuvos tarnyboms. Žmonėms patarimas būtų toks kaip ir bet kur – surinkti informaciją apie organizaciją, jos veiklą, nuveiktus darbus, patikrinti socialinę mediją, kitus šaltinius, patikrinti tiek organizacijos, tiek jos vadovų reputaciją.

Daugiau
Daugiau komentarų

Videonaujienos

Poligonas. Dronų nebus perdaug. Tolesnis pasakojimas apie dronų „Špokas“ gamyklą Vilniuje
Poligonas. Krašto apsauga pagaliau atvėrė vartus į dronų erą
Poligonas. Kaip užtikrinti Lietuvos teritorinę gynybą?
SAUGU forumas. Kokių žingsnių naujoji valdžia turėtų imtis siekdama užtikrinti stiprią Lietuvos gynybą
Poligonas. Rotacinis NATO oro gynybos modelis ir Lietuvos pirkiniai
Lietuvos gynybinės galios tyrimo pristatymas
Specialistų teigimu, Lietuvoje nėra nuoseklios pilietinio ir patriotinio ugdymo programos

„Saugu“ keliauja po Lietuvą

Kviečiame susitikti su „Saugu“ iniciatyvos ambasadoriais, saugumo ekspertu Dariumi Antanaičiu ir lenktynininku, šauliu Benediktu Vanagu. Jie pasirengę ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir išgirsti Jūsų idėjas, ką kiekvienas galime padaryti, kad Lietuvoje ir toliau būtų SAUGU. Veikdami kartu mes esame ir būsime saugūs!

Iniciatyvą globoja

Lietuvos Respublikos prezidentas
Gitanas Nausėda

Iniciatyvą palaikančios partijos

Partneriai