Ekspertai paaiškina
Siūlyk savo idėją!
Saugumo lapas
Apie projektą
Susitikime gyvai

Mes visi kartu kuriame saugią Lietuvą. Tačiau saugumas neatsiranda savaime. Žinokime, kalbėkime ir darykime - tik tuomet galėsime būti užtikrinti, kad keliaujame ten, kur yra SAUGU.

Naujienos

Dėl šimtų milijonų investicijų – kova: kaip Lietuva bando pritraukti didžiuosius žaidėjus
Rusai sunaikino trečdalį Ukrainos energetinių pajėgumų – kaip Lietuva pasiruošė tokiai atakai
Vokietijos karo apžvalgininkas interviu „Delfi“: netiesa, kad Vakarai negali duoti daugiau ginklų Ukrainai
Išskirtinis „Delfi“ interviu: lenkų generolas baksnoja į Vakarų klaidas ir ragina aiškiai atsakyti Maskvai
Į Vilniaus oro uostą pristatytos pirmosios kontrmobilumo priemonės
Pirmieji lietuviški FPV dronai pasiekė Lietuvos kariuomenės sandėlius: visų pirma bus siekiama atliepti Ukrainos poreikius
Buvę emigrantai paniro į žemės ūkį – bijo tik vieno, kad valdžia vietoj bulvių privers sėti pievą
Daugiau naujienų

Ekspertai paaiškina

„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.

Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Linas Kojala
politologas, apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Darius Maikštėnas
Energetikos ekspertas
Lukas Andriukaitis
Dezinformacijos ekspertas
Paulius Kunčinas
Ekonomistas
Andrius Pranckevičius
Verslininkas
Julita Varanauskienė
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Mykolas Katkus
Komunikacijos ekspertas
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Dėl šimtų milijonų investicijų – kova: kaip Lietuva bando pritraukti didžiuosius žaidėjus
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Kova dėl investicijų vienokia ar kitokia forma tikrai vyksta. Žinoma, klausimas, kiek tai būtų galima vadinti kova, jeigu nekovoji. Tikrai nekalbu apie visus atvejus, sugebėtumėm rasti ir gerų pavyzdžių, bet bendro suvokimo, kad Lietuvos ekonomikai naujos investicijos padėtų išspręsti visą puokštę k...
Kova dėl investicijų vienokia ar kitokia forma tikrai vyksta. Žinoma, klausimas, kiek tai būtų galima vadinti kova, jeigu nekovoji. Tikrai nekalbu apie visus atvejus, sugebėtumėm rasti ir gerų pavyzdžių, bet bendro suvokimo, kad Lietuvos ekonomikai naujos investicijos padėtų išspręsti visą puokštę kitų problemų, tikrai trūksta. Gerai, galim sutikti, kad kalbančių apie tai šiandien tikrai yra daugiau. Bet ar iš to pasidarėme išvadas – klausimas. Lietuva yra puiki šalis verslui kurti pridėtinę vertę. Mūsų žmonės yra išsilavinę, verslūs, imlūs naujiems dalykams ir „alkani“, kai kalbame apie naujų idėjų įgyvendinimą ir verslo kūrimą. Tai yra vieta, kur atėjusios užsienio įmonės gali jaustis saugiai, žinodamos, kad jomis rūpinsis aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Problema, kad paskatinti įmonę ateiti į Lietuvą vis tiek nėra lengva. Nes atėjusi čia ji neretai gali susidurti su požiūriu – tu darai verslą, tu ir susitvarkyk, jei tau kažko reikia. Taip negali būti, nes Lietuva toli gražu nėra vienintelė ES šalis, kur galima daryti verslą. Šiandien mūsų turimų pranašumų neužtenka. Jau ne kartą esu kalbėjęs apie tai, kad investuotojui labai svarbu jog administraciniai procesai vyktų greitai, kad valstybė siūlytų kuo didesnę paramą, užtikrintų tinkamą infrastruktūrą. Yra įmonių, kurių pajamos yra didesnės nei mūsų visos valstybės biudžetas ir jų investicijos mums atneštų tūkstančius naujų darbo vietų ir milijonus mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir tokiais atvejais vis tiek kartais sugebame žiūrėti į tokius atėjusius investuotojus su arogancija ir piktintis, jei jie prašo prie sklypo, kuriame planuoja statyti gamyklą sutvarkyti infrastruktūrą. „Nebuvo numatyta biudžete“ eilutės investuotojai atėję į tokią šalį kaip Lietuva turėtų neišgirsti jokia forma. Jau metas šitą dalį susiplanuoti ir žiūrėti į priekį skaičiuojant, kiek pinigų naujos didelės įmonės atėjimas gali atnešti į biudžetą. Susitvarkom mokestinę aplinką, imigracinę politiką, pagaliau susiplanuojam pakankamą paramą tokioms įmonėms (įskaitant visokeriopą pagalbą įsikuriant Lietuvoje ir tinkamos infrastruktūros užtikrinimą) ir tikrai gyvensim puikiai – klestinčios ekonomikos šalyje.

Daugiau
Vokietijos karo apžvalgininkas interviu „Delfi“: netiesa, kad Vakarai negali duoti daugiau ginklų Ukrainai
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Sprendimus lemia nedeklaruojami interesai

Karinės pagalbos Ukrainai dinamiką lemia daugybė faktorių, iš kurių pastaruoju metu ryškėja du pagrindiniai. Pirmasis – tai sustiprėjusios donorų abejonės dėl suteiktos ginkluotės ir amunicijos efektyvaus naudojimo ir apskritai karinės vadovyb...
Sprendimus lemia nedeklaruojami interesai

Karinės pagalbos Ukrainai dinamiką lemia daugybė faktorių, iš kurių pastaruoju metu ryškėja du pagrindiniai. Pirmasis – tai sustiprėjusios donorų abejonės dėl suteiktos ginkluotės ir amunicijos efektyvaus naudojimo ir apskritai karinės vadovybės kompetencijų. 2023-ųjų vajus dėl „tankų koalicijos“ nedavė teigiamo rezultato, o pasirinkta puolimo kryptis per rimčiausius agresoriaus įtvirtinimus Zaporižės srityje Tokmako link – tik vienas tos nesėkmės epizodų, lėmusių staigų paramos susitraukimą.

Paaiškėjus, kad tankų šiame kare efektyviai panaudoti neišeina, buvo telkiama „F-16 koalicija“, o dabar prašoma tolimojo nuotolio raketų ir leidimo jomis atakuoti Rusijos gilumą. Industrinėse demokratijose sprendimai priimami vertinant jau veiksmų rezultatus, o kai jų nėra – peržiūrima visa strategija. Šiuo atveju, panašu, jau atsiakyta idėjų apie karinį agresoriaus sutriuškinimą ir ieškoma kitų sprendimo variantų – to, žinoma, viešai neskelbiant. Antrasis faktorius – tai JAV nacionaliniai interesai, įskaitant stabilumą Europoje, o jis šiuo metu siejamas su Rusijos valstybės išsaugojimu. Žlugus SSRS Vašingtonui staiga iškilo iššūkis tramdyti nebe vieną, o bent keturias iš jos susidariusias branduolines sunkiai prognozuojamas valstybes. Toji baimė niekur nedingo: tiesiog dabar po režimo žlugimo tikėtinas gerokai didesnis susiskaldymas ir branduolinio ginklo paplitimas.

Rusijos Federacijos dezintegracija Vašingtone yra nepageidaujama ir dėl dar vienos priežasties: karo nualinta, daugybės gyventojų netekusi, konfliktų draskoma šalis, tikėtina, atsidurtų Kinijos globoje. Tušti plotai su gausybe gamtinių išteklių galėtų tapti tuo ekonominiu ir socialiniu stimulu, kurio taip reikia komunistinei galybei Rytuose. Todėl JAV pagalba Ukrainai ir ateityje galimai bus tokia kaip iki šiol: padedant laikytis, tačiau nesudarant realių prielaidų esminiam lūžiui.

Daugiau
Rusai sunaikino trečdalį Ukrainos energetinių pajėgumų – kaip Lietuva pasiruošė tokiai atakai
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją regione bei į kylančias naujos kartos hibridines grėsmes, EPSO-G Grupė išskiria kritinės infrastruktūros atsparumo didinimą kaip vieną iš strateginių krypčių ateinančiam dešimtmečiui. Grupėje yra inicijuota strateginės reikšmės objektų atsparumo didinimo...
Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją regione bei į kylančias naujos kartos hibridines grėsmes, EPSO-G Grupė išskiria kritinės infrastruktūros atsparumo didinimą kaip vieną iš strateginių krypčių ateinančiam dešimtmečiui. Grupėje yra inicijuota strateginės reikšmės objektų atsparumo didinimo programa, apimanti fizinių barjerų įrengimą ir bepiločių orlaivių identifikavimo ir neutralizavimo sistemų įdiegimą šalia svarbiausių energetinių įrenginių, avarinių įrangos rezervų didinimą bei tinklo parengimą dirbti kritiniu rėžimu. Atsižvelgiant į besikeičiantį grėsmių pobūdį, įgyvendinamos priemonės skirtos tiek trumpalaikiam atsparumui užtikrinti per artimiausius kelerius metus, tiek ilgalaikio tvaraus saugumo didinimui.

Siekiame didinti ir visos energetikos sistemos lankstumą, bei tarpsektorinę integraciją, taip sukuriant papildomas priemones stabiliam sistemos veikimo užtikrinimui. Energetikos sistemai skaitmenizuojantis ir tarpusavyje integruojantis, šalia didinamo fizinio objektų saugumo, privalome neužmiršti ir kibernetinės saugos. Kibernetinėje erdvėje su potencialiomis provokacijomis susiduriame kasdien, lyginant su 2023 metais, šiemet vidutinis kibernetinių atakų skaičius Kritinės infrastruktūros įmonėse Baltijos regione išaugo daugiau nei 2 kartus. Todėl atnaujiname savo informacijos saugos vadybos sistemą, kurios atitiktį naujausiems standartams svarbiausiose įmonėse patvirtiname sertifikatais, bei diegiame papildomas skaitmeninės saugos priemones stiprinančias energetikos sektoriaus kibernetinį saugumą. Esminės mūsų kibernetinės saugos programos priemones sudaro pažangios įsilaužimus užkardančios priemonės, bei reagavimo į saugos įvykius ir galimus kibernetinius incidentus stiprinimas, kuriuos vystydami bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir tarptautiniais strateginiais partneriais. Keliame ne tik technologinį lygį, bet ir darbuotojų įgūdžius, mokydami atpažinti ir apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. Tuo tikslu, užtikriname nuolatinius darbuotojų ir partnerių mokymus, bei pratybas.

Daugiau
Išskirtinis „Delfi“ interviu: lenkų generolas baksnoja į Vakarų klaidas ir ragina aiškiai atsakyti Maskvai
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Karo Ukrainoje tretiesiems metams einant į pabaigą, pasigirsta vis daugiau diskusijų apie tai, kad turėtų būti ieškoma vienokio ar kitokio taikos plano. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis prieš daugiau nei mėnesį taip pat pristatė savo „taikos“ planą JAV prezidentui J. Bidenui ir kandidatams į JAV pr...
Karo Ukrainoje tretiesiems metams einant į pabaigą, pasigirsta vis daugiau diskusijų apie tai, kad turėtų būti ieškoma vienokio ar kitokio taikos plano. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis prieš daugiau nei mėnesį taip pat pristatė savo „taikos“ planą JAV prezidentui J. Bidenui ir kandidatams į JAV prezidento poziciją. Šį planą jis pavadino Ukrainos „pergalės“ planu. Ir nors valstybės, mūsų sąjungininkės, dažnai kartoja, kad rems Ukrainą „iki pergalės“, problema, kad nei NATO, nei ES, nei kažkokiu kitu formatu Vakarai neturi Ukrainos pergalės vizijos. Tiesa pasakius, valstybės labai skirtingai ją įsivaizduoja. O be koordinuotų ir strateginių tikslų diktuojamų Vakarų valstybių veiksmų ukrainiečių galimybės laimėti, t.y. užsitikrinti, kad Rusija niekada nebeužpultų Ukrainos, yra ribotos. Čia mums, Lietuvai ir Lenkijai kyla ypatingai svarbi misija - imtis lyderystės formuojant Vakarų poziciją dėl Ukrainos pergalės, Rusijos vietos Europoje, Europos gynybos pajėgumų plėtotės. Keičiantis pasauliniam galių balansui, JAV interesams judant link Indijos - Ramiojo vandenyno regiono, augant konfliktų skaičiui, tokia lyderystė mums yra būtina siekiant išlikti.

Daugiau
Rusija uždraudžia susirašinėjimo platformą „Discord“
Lukas Andriukaitis
Dezinformacijos ekspertas
Niekas nebus nustebęs dėl „Discord“ draudimo Rusijoje, juk šalis jau uždraudė „Facebook“, „Instagram“ ir kitas amerikietiškas platformas, kurios nesutiko bendradarbiauti su Maskvos reikalavimais. „Discord“ išsiskiria tuo, kad Kremliui ši platforma buvo itin pavojingaą dėl vaizdo transliacijų; sunku ...
Niekas nebus nustebęs dėl „Discord“ draudimo Rusijoje, juk šalis jau uždraudė „Facebook“, „Instagram“ ir kitas amerikietiškas platformas, kurios nesutiko bendradarbiauti su Maskvos reikalavimais. „Discord“ išsiskiria tuo, kad Kremliui ši platforma buvo itin pavojingaą dėl vaizdo transliacijų; sunku sekti ir kontroliuoti, kas yra kalbama realiu laiku.

Tačiau, kaip ir kitos platformos, „Discord“ greičiausiai nedings visiškai – jis bus lengvai pasiekiamas naudojant VPN paslaugas, nors ir tai yra šiek tiek ironiška, nes VPN naudojimas taip pat yra draudžiamas Rusijoje. Šis draudimas tik dar kartą pabrėžia, kaip Rusija siekia įgyvendinti totalinę kontrolę skaitmeniniame sektoriuje, ypač po 2022 metų vasarį vykusios invazijos į Ukrainą. Kremlius sistematiškai siekia uždrausti socialinių medijų platformas, kurioje gali laisvai komunikuoti potencialūs oponentai.

Daugiau
Lenkų atsargos generolas ragina Lietuvą pasiųsti žinią Rusijai: tegu jie nervinasi
Linas Kojala
politologas, apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Kariškiai vaizdingai apibūdina esminį NATO principą – atgrasymą. Tam, kad jis veiktų, bet koks potencialus agresorius turi žinoti, jog kitoje pusėje nestigs nei politinio ryžto, nei praktinių priemonių atremti grėsmę. Šia linkme ir juda NATO: prieš dešimtmetį 2 proc. ribą buvo pasiekusios vos kelios...
Kariškiai vaizdingai apibūdina esminį NATO principą – atgrasymą. Tam, kad jis veiktų, bet koks potencialus agresorius turi žinoti, jog kitoje pusėje nestigs nei politinio ryžto, nei praktinių priemonių atremti grėsmę. Šia linkme ir juda NATO: prieš dešimtmetį 2 proc. ribą buvo pasiekusios vos kelios valstybės narės, o dabar tokių mažiausiai 23. Be to, radikaliai atnaujinti NATO gynybos planai, kurie ir apibrėžia imperatyvą gebėti apginti kiekvieną NATO centimetrą. Žinoma, tai reikalauja didelių investicijų – tiek politinio kapitalo, tiek finansų. Europoje yra nemažai politikų, kurie stokoja lyderystės arba atvirai dėsto prorusiškas mintis. Visgi turime pagrindo manyti, kad NATO juda teisinga linkme.

Daugiau
Įmonės, nuo kurios Lietuvoje priklauso 700 bendrovių, pardavimas – kiek jau pasistūmėta
Vidmantas Janulevičius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
– Kokia Achemos ateitis? Tai buvęs Lietuvos pramonės perlas. Kadaise su ja buvo susiję 900 Lietuvos įmonių.

– Dabar susiję apie 700. Kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas prisimenu kelionę su Bronislovu Lubiu, kai lėktuve turėjome laiko ir diskutavome. Dabar skaudu žiū...
– Kokia Achemos ateitis? Tai buvęs Lietuvos pramonės perlas. Kadaise su ja buvo susiję 900 Lietuvos įmonių.

– Dabar susiję apie 700. Kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas prisimenu kelionę su Bronislovu Lubiu, kai lėktuve turėjome laiko ir diskutavome. Dabar skaudu žiūrint, kad paskutinius dvejus metus ji negauna pelno. Trąšų poreikis išliks, jas reikės gaminti ir parduoti. Jei negaminsime mes, jas gamins rusai, kinai, kurie turi pigių energetinių išteklių.

Turime suvokti, kokia šio komplekso reikšmė chemijos pramonei. Ateitį jis turi ir ji būtų šviesi jei pavyktų pakeisti gamybą ir gaminti žalią amoniaką ir azotą, tačiau tam reikia milžiniškų investicijų. Mano skaičiavimu, apie 2 mlrd. eurų. Tai unikali gamykla visame Rytų flange. Antros tokios gamyklos nėra. Tai ir pavojus, tačiau tuo pačiu ir galimybė.

Be to, mes priklausomi nuo dujų.

Iš kitos pusės, daugelis medžiagų, kurias jie gamina, turi paklausą. Iš azoto rūgšties galima gaminti tiek trąšas, tiek sprogmenis. Turime siekti, kad ši gamykla išliktų. Susitiksiu su galimais pirkėjais ir apie tai kalbėsimės. Mano siekis, kad darbuotojai, kurie ten dirba, toliau turėtų darbo vietas ir gautume papildomų lėšų transformuojant gamyklą ir, nors skamba juokingai, gamintų tvarias ir žalias trąšas, kurių kaina ES bus aukštesnė nei įvežtinių.

– Minėjote, kad sustabdžius Achemą galima sustabdyti ir mūsų pramonę.

– Achema didžiulis dujų naudotojas ir jai sustojus dujos mums labai brangtų. Kadaise jis sunaudodavo 55 proc. visų Lietuvos dujų. Įsivaizduokite, kiek pabrangtų vien infrastruktūros mokesčiai dingus šiam kiekiui.

Daugiau
Gąsdinantys skaičiai – penktadalis lietuvių dieną X bėgtų iš šalies, kaip galime pasirengti karo grėsmei
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Kiekvienas turėtų žinoti kaip elgtis karo atveju ir koks būtų jo vaidmuo. Tuomet ir laukti būti ramiau, ir sulaukus nedvejoti, o jei nesulauksim tos dienos, tai įgūdžius pritaikysime kitur. Kai žinai, ką darysi, tampi atsparesnis. Bus tokių, kurie pabėgs, neprisidės, ar norės net pakenkti, bet tiesi...
Kiekvienas turėtų žinoti kaip elgtis karo atveju ir koks būtų jo vaidmuo. Tuomet ir laukti būti ramiau, ir sulaukus nedvejoti, o jei nesulauksim tos dienos, tai įgūdžius pritaikysime kitur. Kai žinai, ką darysi, tampi atsparesnis. Bus tokių, kurie pabėgs, neprisidės, ar norės net pakenkti, bet tiesiog nereikėtų jiems skirti dėmesio. Investuoti reikia į tuos, kurie nori ir gali prisidėti prie šalies saugumu stiprinimo.

Daugiau
ES raunasi plaukus dėl migrantų: kai kurios valstybės imasi drąsių žingsnių
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Pietų valstybėms kyla daug dilemų. Jeigu bus didelis mirčių kiekis, tai visų akys nukryps į jas ir jos bus kaltinamos už nežmogišką elgesį. Panašią situaciją, tik daug mažesne apimtimi, mes matėme, kai Baltarusijos autoritaras Lukašenka vykdė hibridinę migracijos ataką per Lietuvos sieną. Mes irgi n...
Pietų valstybėms kyla daug dilemų. Jeigu bus didelis mirčių kiekis, tai visų akys nukryps į jas ir jos bus kaltinamos už nežmogišką elgesį. Panašią situaciją, tik daug mažesne apimtimi, mes matėme, kai Baltarusijos autoritaras Lukašenka vykdė hibridinę migracijos ataką per Lietuvos sieną. Mes irgi nebuvome pasirengę priimti didelio kiekio prieglobsčio prašytojų. Mūsų veiksmai, siekiant apsaugoti sieną, buvo traktuojami kaip žmogaus teisių pažeidimas.

Daugiau
Daugiau komentarų

Videonaujienos

Poligonas. Karo Ukrainoje nulemti taktikos pokyčiai bei žvalgybinių ir kovinių dronų spiečiai
Tradicinė SAUGU iniciatyvos gatvės apklausa: didinti mokesčius gynybai ar skolintis?
„Tai gali būti tavo istorija“ – kaip priešiškos žvalgybos verbuoja Lietuvos piliečius Baltarusijos ar Rusijos pasienyje?
Kaip priešiškos žvalgybos verbuoja Lietuvos piliečius per „Telegram“?
„Tai gali būti tavo istorija“ – kaip priešiškos žvalgybos verbuoja Lietuvos piliečius per „LinkedIn“?
Trečiasis SAUGU forumas: įtakingiausiųjų Lietuvoje žmonių nuomonės ir svarbiausios idėjos mūsų saugumui
Su kuo kariausim? Kaip atrodytų Lietuva, jei šalyje tektų skelbti mobilizaciją

„Saugu“ keliauja po Lietuvą

Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Benediktas Vanagas
Lenktyninkas, šaulys

Kviečiame susitikti su „Saugu“ iniciatyvos ambasadoriais, saugumo ekspertu Dariumi Antanaičiu ir lenktynininku, šauliu Benediktu Vanagu. Jie pasirengę ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir išgirsti Jūsų idėjas, ką kiekvienas galime padaryti, kad Lietuvoje ir toliau būtų SAUGU. Veikdami kartu mes esame ir būsime saugūs!

Jei norite, kad B. Vanagas arba D. Antanaitis atvyktų į susitikimą su Jūsų bendruomene, užpildykite registracijos formą.

Registracijos forma

Iniciatyvą globoja

Lietuvos Respublikos prezidentas
Gitanas Nausėda

Iniciatyvą palaikančios partijos

Partneriai