Visai gali būti, kad dirbtinis intelektas nebūtinai konkuruoja su gynybos pramone, nes dirbtinis intelektas sėkmingai panaudojamas sudėtingose gynybos sistemose. Kalbant bendrai, pageidautina, kad Lietuvoje sparčiau augtų aukštųjų technologijų pramonės sektoriai, atnešantys daugiau pridėtinės vertės. Džiugina, kad mūsų šalyje vidutinės ir aukštos techologijos pramonės vaidmuo nuosekliai stiprėja: jai šiuo metu tenka daugiau kaip ketvirtadalis visos pramonės gamybos. Aukštesnių technologijų pramonė yra atsparesnė bendro pobūdžio visuminiams paklausos ar pasiūlos šokams, o tai gerina visos pramonės padėtį. Taip yra todėl, kad aukštesnės technologijos dažniausiai konkuruoja ne pigumu, o idėjomis ir kokybe, todėl turi lojalesnius klientus, aukštesnes pelno maržas. Tai leidžia lengviau absorbuoti neigiamą anksčiau minėtų šokų poveikį. Kalbant apie kitas grėsmes ar galimybes (nelygu iš kieno pozicijų žiūrėsime), verta paminėti, kokios sritys numatomos kaip iššūkiai euro zonos viešiesiems finansams: visuomenės amžėjimas, gynyba, skaitmenizacija ir klimato kaita. Jiems spręsti prireiks ir viešojo, ir privataus sektoriaus investicijų.