Reguliariai augantis rusijos karinis biudžetas penkerių metų perspektyvoje gali pasiekti suminį 700-800 mlrd. eurų lygį ir netgi jį viršyti. Jeigu besikeičiančiame geopolitiniame kontekste agresoriui taikomos sankcijos ir apribojimai iš dalies ar pilnai būtų panaikinti, atsivertų naujos ekonominio bendradarbiavimo galimybės su didžiulėmis pasaulio rinkomis – tuomet skiriamos artimiausio laikotarpio lėšos nesunkiai viršytų ir 1 trilijoną eurų. Šiame kontekste Europos Komisijos vadovės pasiūlymas atrodo konkurencingai ir atliepia kylančios grėsmės lygmenį. Įvertinus, kad šiandien Europos Sąjungos šalių gynybai skiriamos lėšos yra maždaug dvigubai didesnės nei agresoriaus, o artimiausios tendencijos rodo nuoseklų skiriamų lėšų augimą, manyčiau, kad turime visas galimybes išvystyti demokratinio pasaulio apginamumui reikalingus pajėgumus ir vėl kalbėti apie technologinės pažangos ir inovacijų suteikiamą atgrasymo efektą. Šiam tikslui pasiekti (atgrasymui) Europoje turėtume susitarti dėl maksimaliai efektyvaus lėšų panaudojimo. Visų pirma investuojant į bendrus gynybinių pajėgumų sprendinius, maksimaliai suvienodintas ginkluotės platformas, amunicijos standartus. Ne mažiau svarbi sritis tenka inovacijų, mokslinės veiklos skatinimui, naujų verslų ugdymui, biurokratinių procedūrų mažinimui. Susitarimas nuo gynybos biudžetų skirti kad ir 2 proc. lėšų, būtų geras postūmis į jau esamų ir naujai kuriamų pajėgumų modernizavimą.