Rusijos karinė konfrontacija su NATO galima kremliui naudinga linkme užbaigus karą prieš Ukrainą. Net paliaubų ar taikos sąlygomis, kai Ukraina išlaiko karinį potencialą, rusija negalės būti tikra, kad pradėjus karo veiksmus prieš NATO, ukrainiečiai tuo nepasinaudos ir nepradės savo karinių operacijų. Dėl šios priežasties agresorius bus priverstas paskirstyti savo pajėgas ir resursus. Jų jam trūksta kovoje prieš Ukrainą. Norint mesti iššūkį NATO, jų reikės nepalyginamai daugiau. Žvelgiant iš karinės pusės rusijai norint pradėti karinį konfliktą prieš NATO ir tikėtis sėkmės kritinis momentas yra ne tik (o gal ne tiek) atkurti manevrinius vienetus (užpildyti vienetus tankais, šarvuočiais, artilerijos sistemomis, kariais), kiek atkurti A2/AD pajėgumus Baltijos ir Juodojoje jūroje. Jie oro, antžeminių, jūros pajėgų ir ginkluotės sistemų sąveikoje turėtų trikdyti sąjungininkų dominavimą ore, saugotų agresoriaus užnugarį bei neleistų NATO pajėgoms atvykti į operacijų rajonus. Stebinti Ukrainoje ne itin aukštą agresoriaus oro gynybos sistemų efektyvumą prie vakarietiškas ginklų sistemas bei skylėtą ir rėtis užnugario oro gynybą prieš ukrainiečių dronus, akivaizdu, kad šį pajėgumą sukurti rusams prireiktų laiko. Be jo rusų viltys sėkmingai baigti karą prieš NATO pasmerktos žlugti. Žinoma, atmesti karinio chuliganizmo atvejų negalime, ypač stebinti keistą sąjungininkų už Atlanto retoriką ir veiksmus. Nebaudžiamumas ir pataikavimas tik didina agresoriaus apetitą. Kita vertus, sąjungininkų buvimas mūsų regione ir Lietuvoje didėja, vystosi ir Lietuvos kariuomenė. Svarbu tęsti pradėtus darbus ir žiūrėti į priekį. Pastarųjų dienų Europos retorika ir priimami sprendimai įkvepia, svarbu, kad tai operatyviai virstų geležimi ir pajėgomis ant žemės.