Kalbant apie saugų žmonių prieglobstį galimos oro ar kitos kinetinės atakos metu, turėtume atskirti sąvokas „slėptuvė“ ir „priedanga“. Slėptuvės yra statiniai, skirti strateginių sektorių valdymo grandžiai operacijoms vykdyti ir vadovauti, aprūpinti visa reikalinga technine įranga ir priemonėmis, juose galima veikti ilgą laikotarpį. Lietuvoje tokių statinių yra labai ribotas skaičius, kuris viešai neskelbiamas. Priedanga yra skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Iki 2022 m. vasario Lietuvoje prioritetas buvo skirtas kolektyvinės apsaugos statiniams (KAS), kurie skirti laikinam prieglobsčiui, ištikus gamtinėms (pavyzdžiui, potvyniui ar dideliems miškų gaisrams), humanitarinėms nelaimėms, taip pat tarnauja kaip susirinkimo punktai, iš kur gali būti vykdoma evakuacija. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Nuo 2022 m. vasario pradėtas ieškoti galimas sprendimas dėl laikinos gyventojų apsaugos nuo kinetinių grėsmių (oro pavojaus, apšaudymo.). Atlikus sovietinių slėptuvių inventorizaciją, nustatyta, kad tik nedidelė dalis minėtų slėptuvių yra iš dalies patenkinamos būklės, tačiau absoliuti dauguma šių objektų buvo privatizuoti. Įvertinus didžiulius kaštus, kurie būtų reikalingi išpirkti objektus ir juos pritaikyti šiandieninėms reikmėms, šio modelio buvo atsisakyta. Ieškant optimalių sprendimų, 2022 m. vasarą PAGD išanalizavo Registrų centro duomenis dėl rūsio patalpų ploto visuose šalies pastatuose bei nustatė, kad juose vietos užtektų 3 kartus daugiau gyventojų, nei yra Lietuvoje. Bendradarbiaujant su savivaldybėmis tinkamos vietos priedangoms imtos revizuoti ir žymėti, kad gyventojai žinotų, kur galėtų trumpam apsistoti saugantis nuo oro pavojaus ar apšaudymo. Valstybė išsikėlė tikslą surasti bei pažymėti priedangas, kurios sutalpintų 60% miesto ir 40% rajono gyventojų. Šį tikslą pasiekė 28 savivaldybės, iš dalies – 24, o 8 savivaldybių gyventojams priedangų tektų gerokai paieškoti ir tokia situacija nėra labai gerai vertintina. Pažymėtina, kad didžiulę pažangą per pastaruosius metus padarė Vilniaus m. savivaldybė, kuri ir pirmauja pagal priedangų plotą, tenkantį gyventojų skaičiui. Savivaldybių pasirengimas pasirūpinti gyventojais labai skirtingas ir skiriasi iki 18 kartų – nuo galimybės priedangose pasislėpti 180 proc. vietovės gyventojų iki 18 proc. Pažymėtina, kad Nacionalinio krizių valdymo centras reguliariai atlieka Nacionalinę rizikos analizę. Ja siekiama numatyti galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikas, galinčias sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kuriai reiktų koordinuoto valstybės institucijų bei įstaigų atsako. 2024 metų atlikta analizė rodo, kad pagal poveikį didžiausios rizikos siejamos su branduoline avarija Baltarusijos AE, pavojumi valstybės saugumui bei galimomis pandemijomis. Taigi, priedangų įrengimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų ruošiantis minimizuoti šias rizikas ir tinkamai pasiruošti galimiems pavojams.