Tikrai nėra nuostabu, kad jie jau nebenori apie karą galvoti. Jiems tai nebėra aktualu, todėl natūralu, kad nemato būtinybės toliau tęsti savo saugumo stiprinimą. Vis dėlto yra politinis lygmuo, kuris turi užtikrinti tęstinumą. Kitaip sakant, baimė praeis, o įvykiai ir toliau tęsis. Jeigu nenorime girdėti, kas vyksta Ukrainoje, tai nereiškia, kad ten niekas nevyksta. Jeigu nenorime tikėti, kad Rusija toliau nežengs, tai irgi nereiškia, kad ji neturi tokių planų. Manau, kad sistemingas, metodiškas ir šaltakraujiškas tolimesnis rengimasis savo gynybai yra esminis. Mes privalome užtikrinti tą metodišką judėjimą į priekį ir nepasiduoti populistinei nuomonei, kad dabar mums niekas negresia, todėl galime tuos pinigus „ištaškyti“. Reikia priminti, kad krizės ateina ir išeina, o kai ateis kita krizė vėl klausim, „o kur mes buvome anksčiau ir kodėl nesame pasiruošę“?