Ekspertai paaiškina
Saugumo lapas
Apie projektą
Siūlyk savo idėją!

Mes visi kartu kuriame saugią Lietuvą. Tačiau saugumas neatsiranda savaime. Žinokime, kalbėkime ir darykime - tik tuomet galėsime būti užtikrinti, kad keliaujame ten, kur yra SAUGU.

Naujienos

Pajūrio regiono šauliai liko nustebinti: į pratybas vienas brolis atvyko su ramentais
Paluckas: „Achema“ galėtų prisidėti vystant sprogmenų gamybos pramonę
Saugumo DNR. Beveik 3 tūkst. gyventojų užsirašė į Karo komendantūras: kokiems darbams ruošiami ir kiek jau apmokyta
Kas nutiktų kaliniams Lietuvoje dieną X: galimi trys variantai
Poligonas. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos išsirinko naujus lengvuosius visureigius
Saugumo DNR. Kokias galimybes Lietuvai atveria Baltoji knyga apie Europos saugumą ir gynybą?
Vilniuje – tarptautinė Baltijos karinė konferencija
Daugiau naujienų

Ekspertai paaiškina

„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.

Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Linas Kojala
Politologas
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
LPK prezidentas
Darius Maikštėnas
Energetikos ekspertas
Julita Varanauskienė
LB pirmininko pavaduotoja
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Gediminas Kvietkauskas
Verslininkas
Dainius Vilčinskas
ILTE generalinis direktorius
LGSPA
Gynybos pramonės ekspertai
Pabradėje apsilankiusi Šakalienė: transporto priemonė mažiausiai 5 metrus paskendusi purve
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
M88 Hercules yra evakuacinė mašina, kuri pagaminta ant senesnio tipo tanko M60, nuo kurio pašalintas bokštas ir kiti konstrukcijos mechanizmai, padarytas antstatas, kuriame telpa keli kariai ir taip pat įvairios evakuacinės priemonės, kaip gervė, nedidelis kranas, buldozerio peilis. Įėjimas ir išėji...
M88 Hercules yra evakuacinė mašina, kuri pagaminta ant senesnio tipo tanko M60, nuo kurio pašalintas bokštas ir kiti konstrukcijos mechanizmai, padarytas antstatas, kuriame telpa keli kariai ir taip pat įvairios evakuacinės priemonės, kaip gervė, nedidelis kranas, buldozerio peilis. Įėjimas ir išėjimas iš tokio evakuatoriaus yra tiek iš viršaus, tiek iš šono. Tokia transporto priemonė gali sverti nuo 50 iki 66 tonų. Paprastai kiekvienas tankų dalinys turi turėti šarvuotus evakuatorius, kurie galėtų pagelbėti pamuštam tankui evakuotis iš mūšio lauko.

Daugiau
Slėptuvės įrengimas rūsyje: karybos ekspertas pasidalino svarbiausiais aspektais
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Kalbant apie saugų žmonių prieglobstį galimos oro ar kitos kinetinės atakos metu, turėtume atskirti sąvokas „slėptuvė“ ir „priedanga“. Slėptuvės yra statiniai, skirti strateginių sektorių valdymo grandžiai operacijoms vykdyti ir vadovauti, aprūpinti visa reikalinga technine įranga ir priemonėmis, ju...
Kalbant apie saugų žmonių prieglobstį galimos oro ar kitos kinetinės atakos metu, turėtume atskirti sąvokas „slėptuvė“ ir „priedanga“. Slėptuvės yra statiniai, skirti strateginių sektorių valdymo grandžiai operacijoms vykdyti ir vadovauti, aprūpinti visa reikalinga technine įranga ir priemonėmis, juose galima veikti ilgą laikotarpį. Lietuvoje tokių statinių yra labai ribotas skaičius, kuris viešai neskelbiamas. Priedanga yra skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Iki 2022 m. vasario Lietuvoje prioritetas buvo skirtas kolektyvinės apsaugos statiniams (KAS), kurie skirti laikinam prieglobsčiui, ištikus gamtinėms (pavyzdžiui, potvyniui ar dideliems miškų gaisrams), humanitarinėms nelaimėms, taip pat tarnauja kaip susirinkimo punktai, iš kur gali būti vykdoma evakuacija. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Nuo 2022 m. vasario pradėtas ieškoti galimas sprendimas dėl laikinos gyventojų apsaugos nuo kinetinių grėsmių (oro pavojaus, apšaudymo.). Atlikus sovietinių slėptuvių inventorizaciją, nustatyta, kad tik nedidelė dalis minėtų slėptuvių yra iš dalies patenkinamos būklės, tačiau absoliuti dauguma šių objektų buvo privatizuoti. Įvertinus didžiulius kaštus, kurie būtų reikalingi išpirkti objektus ir juos pritaikyti šiandieninėms reikmėms, šio modelio buvo atsisakyta. Ieškant optimalių sprendimų, 2022 m. vasarą PAGD išanalizavo Registrų centro duomenis dėl rūsio patalpų ploto visuose šalies pastatuose bei nustatė, kad juose vietos užtektų 3 kartus daugiau gyventojų, nei yra Lietuvoje. Bendradarbiaujant su savivaldybėmis tinkamos vietos priedangoms imtos revizuoti ir žymėti, kad gyventojai žinotų, kur galėtų trumpam apsistoti saugantis nuo oro pavojaus ar apšaudymo. Valstybė išsikėlė tikslą surasti bei pažymėti priedangas, kurios sutalpintų 60% miesto ir 40% rajono gyventojų. Šį tikslą pasiekė 28 savivaldybės, iš dalies – 24, o 8 savivaldybių gyventojams priedangų tektų gerokai paieškoti ir tokia situacija nėra labai gerai vertintina. Pažymėtina, kad didžiulę pažangą per pastaruosius metus padarė Vilniaus m. savivaldybė, kuri ir pirmauja pagal priedangų plotą, tenkantį gyventojų skaičiui. Savivaldybių pasirengimas pasirūpinti gyventojais labai skirtingas ir skiriasi iki 18 kartų – nuo galimybės priedangose pasislėpti 180 proc. vietovės gyventojų iki 18 proc. Pažymėtina, kad Nacionalinio krizių valdymo centras reguliariai atlieka Nacionalinę rizikos analizę. Ja siekiama numatyti galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikas, galinčias sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kuriai reiktų koordinuoto valstybės institucijų bei įstaigų atsako. 2024 metų atlikta analizė rodo, kad pagal poveikį didžiausios rizikos siejamos su branduoline avarija Baltarusijos AE, pavojumi valstybės saugumui bei galimomis pandemijomis. Taigi, priedangų įrengimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų ruošiantis minimizuoti šias rizikas ir tinkamai pasiruošti galimiems pavojams.

Daugiau
Priešas už vartų, o gal jau kieme: kokių grėsmių kelia diversinės grupės?
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Oponento išankstninė žvalgyba, šalies viduje agentų tinklo sukūrimas – tai planuojamų diversinių operacijų plano dalis. Taikos meto sąlygomis mūsų šalyje reguliariai yra fiksuojami incidentai, kurių metu „atsitiktiniai“ asmenys renka ir fiksuoja informaciją apie Lietuvos kritinę infrastruktūra, svar...
Oponento išankstninė žvalgyba, šalies viduje agentų tinklo sukūrimas – tai planuojamų diversinių operacijų plano dalis. Taikos meto sąlygomis mūsų šalyje reguliariai yra fiksuojami incidentai, kurių metu „atsitiktiniai“ asmenys renka ir fiksuoja informaciją apie Lietuvos kritinę infrastruktūra, svarbius objektus, asmenis. Dalis šių tinklo narių yra reguliariai mūsų valstybėje veikiantys, užverbuoti ar suklaidinti, čia gyvenantys asmenys, dalis, apsimetę turistais atvykstantys nedraugiškų šalių piliečiai. Tai akivaizdus įrodymas, kad agresorius nuodugniai ruošiasi jau išbandytos taktikos naudojimui, kai po priedanga esantys pajėgumai yra naudojami ardomosioms, naikinamosioms operacijoms. Prielaidų, kad agresorius prieš mūsų valstybę nenaudos šios taktikos karinio konflikto metu (ar prieš pat jo pradžią), nėra. Pagrindinis vaidmuo identifikuojant prieš valstybę veikiančius asmenis tenka žvalgybos institucijoms ir specialiosioms pajėgoms, kurios ir bus atsakingos už diversinių grupių neutralizavimą krizės ar karinio konflikto metu.

Daugiau
Baltijos šalys kartu su Lenkija skelbia apie oficialius planus trauktis iš Otavos konvencijos
Linas Kojala
Politologas
Sprendimas nebuvo paprastas, nes suprantamos ilgalaikės rizikos. Svarbu, kad jis nėra vienašališkas ir apima regiono valstybes. Tokiu būdu siunčiamas signalas, kad esamų grėsmių kontekste valstybės saugumo užtikrinimui visos priemonės turi būti ant stalo. Ypač matant, kokiais metodais Ukrainoje vado...
Sprendimas nebuvo paprastas, nes suprantamos ilgalaikės rizikos. Svarbu, kad jis nėra vienašališkas ir apima regiono valstybes. Tokiu būdu siunčiamas signalas, kad esamų grėsmių kontekste valstybės saugumo užtikrinimui visos priemonės turi būti ant stalo. Ypač matant, kokiais metodais Ukrainoje vadovaujasi agresorius. Be to, savaime tai nereiškia, jog būtent Otavos konvencijoje apribotos priemonės bus realizuojamos.

Daugiau
Kas nutiktų kaliniams Lietuvoje dieną X: galimi trys variantai
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Lietuva turi planą kaip elgtis su Lietuvoje įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis paskelbus mobilizaciją ar karo atveju. Mobilizacinės užduotys ir planai nėra viešinami, tačiau institucijos turi aiškius veiklos algoritmus, kurie įsijungtų galimo karinio konflikto metu. Pasaulio geroji praktika ...
Lietuva turi planą kaip elgtis su Lietuvoje įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis paskelbus mobilizaciją ar karo atveju. Mobilizacinės užduotys ir planai nėra viešinami, tačiau institucijos turi aiškius veiklos algoritmus, kurie įsijungtų galimo karinio konflikto metu. Pasaulio geroji praktika ir bendras veikimo principas, šalims, atsidūrus karo padėtyje – įkalintų asmenų segmentacija, pavojingiausių grupių identifikavimas ir jų koncentracija bei perdislokavimas į centralizuotą apsaugą užtikrinančią vietovę. Tokios priemonės tikslas – optimizuoti apsaugos personalo bei administracinius resursus, efektyviai valdyti rizikas ir užtikrinti visuomenės saugumą.

Daugiau
Prezidentas: svarbu, kad galėtume kaip galima greičiau pasinaudoti EK 800 mlrd. eurų portfeliu gynybai
Dainius Vilčinskas
ILTE generalinis direktorius
Praėjusiais metais pagal finansinę paskolų priemonę „Milijardas verslui“ pirmąsyk papildomai skirta 250 mln. eurų finansuoti Lietuvos ir užsienio įmonėms, norinčioms kurti novatoriškus sprendimus ar gaminti jau įprastus rinkoje gynybos ir saugumo srities produktus Lietuvoje – paraiškų pilnai sumai s...
Praėjusiais metais pagal finansinę paskolų priemonę „Milijardas verslui“ pirmąsyk papildomai skirta 250 mln. eurų finansuoti Lietuvos ir užsienio įmonėms, norinčioms kurti novatoriškus sprendimus ar gaminti jau įprastus rinkoje gynybos ir saugumo srities produktus Lietuvoje – paraiškų pilnai sumai sulaukėme itin greitai, kas parodo šios srities finansavimo paklausą. Taip pat mūsų MilInvest priemonės, kurią valdo ScaleWolf fondas ir kuri yra skirta gynybos, saugumo inovacijoms kurti ir plėtoti, lėšos yra jau visos panaudotos investicijoms į gynybos, saugumo startuolius ir akceleravimo programas. Šiuo metu ruošiamės šios priemonės tęsiniui ir planuojame iki metų pabaigos turėti fondą, kuris pradės naujas investicijas. Visi suprantame, kodėl reikia papildomo finansavimo gynybos sektoriui. Taip pat svarbu suprasti, kad gynybos pramonėje veikiančios įmonės susiduria su itin daug reguliacinių iššūkių ir nuostatų, kadangi sritis yra atidžiai prižiūrima bei ribojama, reikalaujanti papildomų leidimų, patikrų. Norint sėkmingai veikti gynybos produktų rinkoje, reikia didelio įdirbio: siekiant įgyti patikimumą, svarbu suburti partnerius, taip pat reikia laiko, kol užsakovai (pvz., kariuomenė) atlieka pirkimų procedūras. Be to, šiuo metu Lietuvoje daugelis šio sektoriaus įmonių dar tik pradeda savo veiklą, o tai joms dar labiau apsunkina galimybes surasti reikalingų lėšų. Tradicinio privataus sektoriaus finansavimas gynybos sektoriui iki šiol buvo sunkiai prieinamas dėl didesnės veiklos rizikos. Todėl šioje srityje itin svarbus valstybės vaidmuo siūlant rinkos dalyviams alternatyvius finansavimo sprendimus. Be pasiūlytų „Milijardas verslui“ paskolų, ILTE jau kurį laiką per savo finansavimo partnerius – rizikos kapitalo fondus – skatina gynybos, saugumo inovacijų kūrimą, investuoja į startuolius, kuriančius dvejopos paskirties įrangą, prekes ar produktus, efektyviai pritaikomus tiek civilinėje veikloje, tiek karo lauke.

Daugiau
Tarp karo ir taikos: žvalgybai įvertinus Rusijos grėsmes ir ketinimus prieš mus beliko svarbiausias klausimas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Rusijos karinė konfrontacija su NATO galima kremliui naudinga linkme užbaigus karą prieš Ukrainą. Net paliaubų ar taikos sąlygomis, kai Ukraina išlaiko karinį potencialą, rusija negalės būti tikra, kad pradėjus karo veiksmus prieš NATO, ukrainiečiai tuo nepasinaudos ir nepradės savo karinių operacij...
Rusijos karinė konfrontacija su NATO galima kremliui naudinga linkme užbaigus karą prieš Ukrainą. Net paliaubų ar taikos sąlygomis, kai Ukraina išlaiko karinį potencialą, rusija negalės būti tikra, kad pradėjus karo veiksmus prieš NATO, ukrainiečiai tuo nepasinaudos ir nepradės savo karinių operacijų. Dėl šios priežasties agresorius bus priverstas paskirstyti savo pajėgas ir resursus. Jų jam trūksta kovoje prieš Ukrainą. Norint mesti iššūkį NATO, jų reikės nepalyginamai daugiau. Žvelgiant iš karinės pusės rusijai norint pradėti karinį konfliktą prieš NATO ir tikėtis sėkmės kritinis momentas yra ne tik (o gal ne tiek) atkurti manevrinius vienetus (užpildyti vienetus tankais, šarvuočiais, artilerijos sistemomis, kariais), kiek atkurti A2/AD pajėgumus Baltijos ir Juodojoje jūroje. Jie oro, antžeminių, jūros pajėgų ir ginkluotės sistemų sąveikoje turėtų trikdyti sąjungininkų dominavimą ore, saugotų agresoriaus užnugarį bei neleistų NATO pajėgoms atvykti į operacijų rajonus. Stebinti Ukrainoje ne itin aukštą agresoriaus oro gynybos sistemų efektyvumą prie vakarietiškas ginklų sistemas bei skylėtą ir rėtis užnugario oro gynybą prieš ukrainiečių dronus, akivaizdu, kad šį pajėgumą sukurti rusams prireiktų laiko. Be jo rusų viltys sėkmingai baigti karą prieš NATO pasmerktos žlugti. Žinoma, atmesti karinio chuliganizmo atvejų negalime, ypač stebinti keistą sąjungininkų už Atlanto retoriką ir veiksmus. Nebaudžiamumas ir pataikavimas tik didina agresoriaus apetitą. Kita vertus, sąjungininkų buvimas mūsų regione ir Lietuvoje didėja, vystosi ir Lietuvos kariuomenė. Svarbu tęsti pradėtus darbus ir žiūrėti į priekį. Pastarųjų dienų Europos retorika ir priimami sprendimai įkvepia, svarbu, kad tai operatyviai virstų geležimi ir pajėgomis ant žemės.

Daugiau
„Šioje kalboje buvo to, ko nebuvo anksčiau“: išanalizavo, ką pasakė Trumpas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Pirma reakcija po Trumpo kalbos – nieko tokio nenutiko. Jei šią savaitę krūpčiojome nuo įvairiausių pasisakymų, tai kalba buvo rami ir jokių naujovių neišgirdome. Matome daug spektaklio ir prisiminkime Steve Bannon apibrėžtą strategiją pirmos kadencijos metu ir, atrodo, D. Trumpas įgyvendina šią str...
Pirma reakcija po Trumpo kalbos – nieko tokio nenutiko. Jei šią savaitę krūpčiojome nuo įvairiausių pasisakymų, tai kalba buvo rami ir jokių naujovių neišgirdome. Matome daug spektaklio ir prisiminkime Steve Bannon apibrėžtą strategiją pirmos kadencijos metu ir, atrodo, D. Trumpas įgyvendina šią strategiją labai gerai – „Flood the Zone“ (liet. užtvindyti zoną). O ką tai reiškia? Užpilti žiniasklaidą labai kontraversiškais pranešimais, kad nebūtų galimybės į viską sureaguoti, kad būtų chaosas, o tame chaose daryti tai, ką nori. Pati kalba priminė vieną iš rinkiminių kalbų – D. Trumpo pasidižiavimas, lozungai, šūkiai. Kas labai pasimatė kalbos metu, tai partinis pasidalijimas: iš vienos pusės respublikonai stojo ir plojo po kiekvieno stipresnio D. Trumpo pareiškimo, iš kitos pusės – sėdėjo demokratai ir net vienas parlamento narių buvo išprašytas iš salės, nes buvo atsistojęs, šaukė ir nesutiko, ką kalbėjo D. Trumpas. Tai dar vienas niuansas – respublikonų vieninga reakcija stojant ir plojant man labiau priminė rinkiminį susirinkimą nei ataskaitinę kalbą, kuri turėtų būti nuosaikesnė. Iš užsienio politikos klausimų tai svarbiausia šie dalykai – vėl išgirdome apie muitus, Grenlandiją ir Ukrainą. Ukrainos klausimu išgirdome viltingą detalę, kad D. Trumpas gavo laišką iš V. Zelenskio, kuriame teigiama, kad yra pasiruošta susitarimui ir norima taikos. Tai ženklas, kad durys diplomatijai lieka atviros. Nereikėtų pamiršti strategijos „Flood the Zone“, kad visame šiame triukšme, kurį girdime iš D. Trumpo, yra daromi dalykai, kurių norima. Reikia būti budriems, nes galime atbukti nuo D. Trumpo daug dėmesio sulaukiančių pasisakymų ir nepastebėti pokyčių, kurie yra daromi. Europa, kuriai svarbi saugumo garantija, turi atidžiai klausytis tam tikrų dalykų, ypač dėl Ukrainos ir Rusijos, bet itin akyli turi būti amerikiečiai, nes su visu reformų paketu gali ateiti tam tikra centralizacija ir kai kurie amerikiečiai jau būgštauja dėl tam tikro judėjimo autoritarizmo link. Svarbu nepaskęsti tame potvynyje ir išlikti akyliems. Bet braižas jau aiškėja – nebūtinai viskas, kas stipriai skamba, nuguls stipriuose sprendimuose, bet ir atvirkščiai.

Daugiau
EK vadovė pristatė 800 mlrd. eurų Europos gynybos planą
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Drįsčiau pažiūrėti į Europos gynybos klausimą kitu kampu. Iki šios akimirkos Europos Sąjunga bausdavo šalis, kurios nesilaiko fiskalinės drausmės arba kai jų išlaidos viršija pajamas. Net tuo atveju, kai, pavyzdžiui, Lietuva norėtų sustiprinti savo valstybės saugumą ir gynybą, mes negalime be pasekm...
Drįsčiau pažiūrėti į Europos gynybos klausimą kitu kampu. Iki šios akimirkos Europos Sąjunga bausdavo šalis, kurios nesilaiko fiskalinės drausmės arba kai jų išlaidos viršija pajamas. Net tuo atveju, kai, pavyzdžiui, Lietuva norėtų sustiprinti savo valstybės saugumą ir gynybą, mes negalime be pasekmių pasiskolinti pinigų. Tai absurdas, kai ekonominė sąjunga draudžia šaliai vykdyti gynybinius įsipareigojimus savo piliečiams. Manau, kad būtent atsisakymas fiskalinės drausmės, jei reikia pasiskolinti gynybai, yra daug svarbiau nei 800 mlrd. eurų, nes ši suma Europos Sąjungos mastu yra palyginus nedidelė suma, o galimybė pasiskolinti daugiau yra daug svarbiau.

Daugiau
Daugiau komentarų

Videonaujienos

Saugumo DNR. Beveik 3 tūkst. gyventojų užsirašė į Karo komendantūras: kokiems darbams ruošiami ir kiek jau apmokyta
Poligonas. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos išsirinko naujus lengvuosius visureigius
Saugumo DNR. Kokias galimybes Lietuvai atveria Baltoji knyga apie Europos saugumą ir gynybą?
Saugumo DNR. Vyriausybė ėmėsi biurokratijos mažinimo: kokių pokyčių tikėtis viešajame sektoriuje?
Patrulio bazė. Apie Lietuvoje gaminamus dronus kovų laukui: viskas, ką reikia žinoti
Poligonas. Lietuviška įmonė nuo karo Ukrainoje pradžios kuria žvalgybinius bei atakos dronus
Saugumo DNR. Pramonininkų atstovas Janulevičius: situacija labai sunki

„Saugu“ keliauja po Lietuvą

Kviečiame susitikti su „Saugu“ iniciatyvos ambasadoriais, saugumo ekspertu Dariumi Antanaičiu ir lenktynininku, šauliu Benediktu Vanagu. Jie pasirengę ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir išgirsti Jūsų idėjas, ką kiekvienas galime padaryti, kad Lietuvoje ir toliau būtų SAUGU. Veikdami kartu mes esame ir būsime saugūs!

Iniciatyvą globoja

Lietuvos Respublikos prezidentas
Gitanas Nausėda

Iniciatyvą palaikančios partijos

Partneriai