Ekspertai paaiškina
Saugumo lapas
Apie projektą
Siūlyk savo idėją!

Mes visi kartu kuriame saugią Lietuvą. Tačiau saugumas neatsiranda savaime. Žinokime, kalbėkime ir darykime - tik tuomet galėsime būti užtikrinti, kad keliaujame ten, kur yra SAUGU.

Naujienos

Lietuva – tarp šalių, kur vaikų gimsta mažiausiai visoje Europoje: nei dosnios sąlygos nepaskatina
Vyriausybė nusprendė investuoti beveik 11,2 mln. eurų į Giraitės ginkluotės gamyklą
Patrulio bazė. Branduolinė triada: kas tai, kurios šalys ją turi ir kodėl jos labiausiai bijoma
Žurnalistė su labdaros organizacija vežė paramą Ukrainai: tuo užsiimantys žmonės – didvyriai
Gynybos obligacijų iki šiol išplatinta už 11 mln. eurų
Lietuva ir Švedija pasirašė ketinimų susitarimą dėl gynybos pramonės ir oro gynybos
Ukrainos žurnalistas: Rusijos teritorija pirmą kartą atakuota raketomis ATACMS
Daugiau naujienų

Ekspertai paaiškina

„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.

Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Linas Kojala
politologas, apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Darius Maikštėnas
Energetikos ekspertas
Lukas Andriukaitis
Dezinformacijos ekspertas
Paulius Kunčinas
Ekonomistas
Andrius Pranckevičius
Verslininkas
Julita Varanauskienė
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Mykolas Katkus
Komunikacijos ekspertas
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Gediminas Kvietkauskas
Verslininkas
Žiniasklaida: Putinas kelia sąlygas dėl Ukrainos
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Jau keletą mėnesių kalbama apie potencialias taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. JAV prezidento rinkimuose laimėjus Donaldui Trumpui, kuris aiškiai komunikavo, jog, tapęs prezidentu, karą užbaigtų per dvidešimt keturias valandas, šis klausimas tapo dar aktualesnis. Taip pat matyti, kad Putino r...
Jau keletą mėnesių kalbama apie potencialias taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. JAV prezidento rinkimuose laimėjus Donaldui Trumpui, kuris aiškiai komunikavo, jog, tapęs prezidentu, karą užbaigtų per dvidešimt keturias valandas, šis klausimas tapo dar aktualesnis. Taip pat matyti, kad Putino režimą erzina J. Bideno sprendimas leisti ukrainiečiams smogti į taikinius, esančius Rusijos teritorijoje. Paliaubos yra įmanomos, nes abi pusės yra gerokai nukraujavusios, o JAV spaudimas galėtų tapti lemiamu veiksniu. Tačiau paliaubos nereiškia taikos susitarimo. Pastarąjį kol kas yra sudėtinga įsivaizduoti, nes Ukrainos ir Rusijos tikslai labai skiriasi. Putinui nėra svarbios Ukrainos teritorijos – svarbiausia neleisti Ukrainai tapti pilnaverte Vakarų pasaulio dalimi, neleisti jai įstoti į NATO, palikti ją pilkojoje zonoje. Ukrainos siekis yra priešingas – tapti NATO ir ES nare, atsikratyti Rusijos įtakos, apsisaugoti nuo galimų Rusijos atakų ateityje. Dėl šių skirtingų tikslų taikos susitarimas, koks jis bebūtų, nebūtų tvarus.

Daugiau
Žurnalistė su labdaros organizacija vežė paramą Ukrainai: tuo užsiimantys žmonės – didvyriai
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Savanorių veikla ir reikšmė Ukrainoje verta atskiros temos visame karo kontekste. Ypač tai pasijautė pačioje karo pradžioje, kuomet reikėjo visko, buvo aibė skirtingų poreikių ir prašymų. Didžiulis savanorių privalumas tas, kad jie gali bendrauti tiesiai su bendruomenėmis, taip pat kariais ir dalini...
Savanorių veikla ir reikšmė Ukrainoje verta atskiros temos visame karo kontekste. Ypač tai pasijautė pačioje karo pradžioje, kuomet reikėjo visko, buvo aibė skirtingų poreikių ir prašymų. Didžiulis savanorių privalumas tas, kad jie gali bendrauti tiesiai su bendruomenėmis, taip pat kariais ir daliniais ir labai greitai pristatyti tai, kas reikalinga – nuo humanitarinės pagalbos, transporto priemonių iki karinės įrangos. Šis betarpiškas bendravimas yra labai svarbus siekiant suprasti karo realybę, ko tikrai reikia, kas veikia ir pasiteisina, o kariams yra ypač svarbus bendravimas ir palaikymas, nes tai suteikia motyvacijos.

Tie savanoriai, kurie pasirenka darbą tiesiai su daliniais, prisiima didesnę riziką, nes dauguma veža paramą arti iki fronto, todėl kyla rizika tapti tyčiniu ar netyčiniu taikiniu. Tokioms situacijoms būtina pasiruošti, turėti apsaugos priemonių, mokėti taktinės medicinos niuansų ir klausyti karių rekomendacijų, kad paramos perdavimas būtų maksimaliai saugus. Taip pat tokie asmenys per viešinimasi tampa informacinio karo taikiniais.

rusijos tikslas yra susilpninti pasitikėjimą Ukraina, taip pat diskredituoti paramos organizavimą esą lėšos nepasiekia tikslo ir yra iššvaistomos. Tokių atvejų yra labai mažai, tačiau pasitaiko, kad atsiranda asmenų, norinčių pasinaudoti situacija, tačiau pasitaiko, kai paramos bendruomenė tokius atvejus pastebi ir perduoda informaciją tiek patiems ukrainiečiams, tiek ir Lietuvos tarnyboms. Žmonėms patarimas būtų toks kaip ir bet kur – surinkti informaciją apie organizaciją, jos veiklą, nuveiktus darbus, patikrinti socialinę mediją, kitus šaltinius, patikrinti tiek organizacijos, tiek jos vadovų reputaciją.

Daugiau
Putinas pasirašė įsaką, išplečiantį branduolinių ginklų panaudojimą
Linas Kojala
politologas, apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Rusija formaliai keičia branduolinę doktriną. Branduolinis atgrasymas nuo šiol gali būti pasitelkiamas ir tais atvejais, kai prieš Rusiją konvenciniais ginklais veikia branduolinės ginkluotės pati neturinti, bet tokių remiama, valstybė. Nesunku suprasti, jog tai tiesiogiai orientuota į Vakarų šalių...
Rusija formaliai keičia branduolinę doktriną. Branduolinis atgrasymas nuo šiol gali būti pasitelkiamas ir tais atvejais, kai prieš Rusiją konvenciniais ginklais veikia branduolinės ginkluotės pati neturinti, bet tokių remiama, valstybė. Nesunku suprasti, jog tai tiesiogiai orientuota į Vakarų šalių, ypač JAV, paramą Ukrainai.

Ar įvyko reikšmingas pokytis? Ne itin. Doktrinos pirmiausiai yra signalizavimo apie raudonąsias linijas priemonė. Kiek rimtesnės, nei pavieniai vieši vado pasisakymai, bet tokių režimų kaip Rusija atveju nepernelyg besiskiriančios. Situacija „Putinas norėjo panaudoti branduolinį ginklą, bet negalėjo, nes atvejis nenumatytas doktrinoje“ neegzistuoja. Doktrina, su abstrakčiomis nuostatomis, nėra joks formalus ar neformalus riboženklis.

Todėl branduolinis atgrasymas išlieka itin susietas su psichologiniais ir kitais sunkiai apibrėžiamais vado, jo aplinkos ir likusio pasaulio veikimo motyvais.

Kur kas rimčiau būtų reaguojama į pastebimus veiksmus, kurie rodytų pasirengimą galimam ginklo panaudojimui (branduolinių galvučių pervežimas ir pan.). Informacijos apie tai kol kas nebuvo, nors 2022 m. rudenį neformalūs šaltiniai aptarinėjo išaugusias rizikas (tik, priešingai nei rašyta naujoje Woodwordo knygoje, tikimybė vargu, ar buvo pasiekusi kosminę 50 proc. ribą; kita vertus, bet kokie tikimybių vertinimai taip pat yra absoliučiai subjektyvios spekuliacijos, nes tai nėra tiksliai išmatuojama).

Iki šiol situaciją nekonkrečiai, bet bene tiksliausiai apibūdintų tokia tezė: 'branduolinio ginklo panaudojimo rizika nėra didelė, bet ir ne 0 proc.' Ją dažnai išgirstumėte Vašingtone.

Daugiau
Švedija ir Suomija ragina gyventojus būti pasirengusius karui
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Šiaurės ir Skandinavijos šalys civilinės gynybos ir pasirengimo kontekste „diktuoja madas“ jau daug dešimtmečių. Lietuva labai panašų leidinį yra išleidusi Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės pastangomis, o mūsų šalies dėmesys visuomenės atsparumui bei pasirengimui civilinei...
Šiaurės ir Skandinavijos šalys civilinės gynybos ir pasirengimo kontekste „diktuoja madas“ jau daug dešimtmečių. Lietuva labai panašų leidinį yra išleidusi Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės pastangomis, o mūsų šalies dėmesys visuomenės atsparumui bei pasirengimui civilinei gynybai yra labai ženkliai išaugęs. Gyventojų perspėjimo sistema, priedangų tinklas, visuomenės informavimo kampanijos, civilinės saugos ir mobilizacijos pratybos – tai tos priemonės, kurios suteikia piliečiams gebėjimo tinkamai reaguoti į galimus incidentus, nesutrikus ieškoti instrukcijų, ką vienoje ar kitoje situacijoje daryti. Spausdintas leidinys dezinformacijos kontekste arba sutrikus elektros, ryšio ar interneto tiekimui yra labai pravartus. Žinios ir įgūdžiai eliminuoja paniką bei apsaugo.

Daugiau
Meras: Vilnius „Teltonikos“ gamyklos projektui toliau padėti gali tik techniniais klausimais
Paulius Kunčinas
Ekonomistas
1. Tai yra signalas Lietuvai, kad reikia skirti didesnį prioritetą dideliems strateginiams projektams. Dabar atrodo, kad esame nepasiruošę. Tai yra nedovanotina. 2. Akivaizdziai vyrauja strateginis aplaidumas ir tai turės neigiamų pasėkmių Lietuvos vardui užsienio investotojų akyse. 3. Geras primi...
1. Tai yra signalas Lietuvai, kad reikia skirti didesnį prioritetą dideliems strateginiams projektams. Dabar atrodo, kad esame nepasiruošę. Tai yra nedovanotina. 2. Akivaizdziai vyrauja strateginis aplaidumas ir tai turės neigiamų pasėkmių Lietuvos vardui užsienio investotojų akyse. 3. Geras priminimas ir pamoka naujai vyriausybei, kad reikia mažinti biurokratinę naštą tam, kad pritrauktum investicijas. 4. Taip pat nepamirškime, kad vyksta didelė kova dėl talentų. Reikia didesnį dėmesį skirti konkurencingai mokesčiu politikai.

Daugiau
Ispanijos dienraštis teigia nebeskelbsiantis įrašų „dezinformacijos tinkle „X“
Lukas Andriukaitis
Dezinformacijos ekspertas
Elono Musko sprendimas radikaliai atsisakyti daugumos turinio moderavimo priemonių X platformoje yra drąsus žingsnis žodžio laisvės labui, pagal jo šio sąvokos supratimą. Šis plataus masto pokytis paliks platformą pažeidžiamą dezinformacijos, klaidingos informacijos, suklastotų paskyrų ir net pornog...
Elono Musko sprendimas radikaliai atsisakyti daugumos turinio moderavimo priemonių X platformoje yra drąsus žingsnis žodžio laisvės labui, pagal jo šio sąvokos supratimą. Šis plataus masto pokytis paliks platformą pažeidžiamą dezinformacijos, klaidingos informacijos, suklastotų paskyrų ir net pornografijos bangai. Nenuostabu, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės, įskaitant labiau kairiųjų pažiūrų „The Guardian“, pasitraukia iš X platformos. Šis Musko žingsnis yra tam tikras socialinis eksperimentas, kuris gali tapti privesti prie lyg šiol nematytų pasėkmių, kurias sudėtinga prognozuoti. Neretu atveju platformoje gali formuotis „aido kambariai“, kuomet vartotojų pažiūros stiprėja, nes girdi ir mato tik jiems pritariančias nuomones. Tačiau bendruomenės pastabų (community notes) įvedimas yra įdomus sprendimas, jei jis bus efektyviai naudojamas, gali suteikti pusiausvyros esamam informaciniam chaosui.

Daugiau
Trumpas pasirinko Muską vadovauti naujam Vyriausybės departamentui
Linas Kojala
politologas, apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Naujasis Trumpo nominuotas Gynybos sekretorius - Fox News vedėjas, rašytojas ir veteranas Pete'as Hegsethas.

Jo vieši pareiškimai apie Ukrainą varijuoja nuo Putino vadinimo karo nusikalteliu ir konstatavimo, jog paliaubos būtų tik proga Kremliui pasirengti naujiems išpuoliams iki teig...
Naujasis Trumpo nominuotas Gynybos sekretorius - Fox News vedėjas, rašytojas ir veteranas Pete'as Hegsethas.

Jo vieši pareiškimai apie Ukrainą varijuoja nuo Putino vadinimo karo nusikalteliu ir konstatavimo, jog paliaubos būtų tik proga Kremliui pasirengti naujiems išpuoliams iki teiginio, kad karas yra mažiau svarbus nei woke ideologijos plitimas JAV kariuomenėje.

Ne visai tradicinis pasirinkimas.

Bet Trumpas aiškiai prioritetizuoja kiek įmanoma spartesnę darbo pradžią. 2016 m. šiuo metu jis dar nebuvo pasirinkęs nei vieno aukšto administracijos pareigūno.

Daugiau
Karas karu, o prekyba kai kuriomis prekėmis su Baltarusija auga kartais
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Komentuoja: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Neringa Mickevičiūtė.

Europos Sąjunga naujas sankcijas Baltarusijai įvedė nuo karo pradžios, dar 2022 metų vasarį, ir per pastaruosius dvejus metus periodiškai plėtė sankcijų apimtį. Nors yra taikomos ir finansinės (...
Komentuoja: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Neringa Mickevičiūtė.

Europos Sąjunga naujas sankcijas Baltarusijai įvedė nuo karo pradžios, dar 2022 metų vasarį, ir per pastaruosius dvejus metus periodiškai plėtė sankcijų apimtį. Nors yra taikomos ir finansinės (individualios), ir ekonominės (sektorinės) sankcijos, savo apimtimi jos neprilygo rusijos sankcijų programai. Vis dėlto, dideli pokyčiai įvyko su nauju sankcijų paketu, įsigaliojusiu nuo š. m. liepos 1 d.

Be papildomų eksporto ir importo ribojimų, kuriuos atidžiai turi įsivertinti bet kuris verslas, ne tik dirbantis su Baltarusija, bet ir tranzitu gabenantis prekes per Baltarusiją, bene svarbiausi pakeitimai ES eksportuotojams nustatyti dėl sankcijų įgyvendinimo kontrolės.

Visų pirma, ES veikloms vykdytojams nustatyta pareiga dėti visas pastangas, kad už ES ribų įsisteigę jų dukterinės ar kitos kontroliuojamos įmonės nedalyvautų veikloje, kuria būtų pažeidžiamos ar apeinamos sankcijos. Tokios pastangos turėtų pasireikšti konkrečiais veiksmais, pvz., vidinių procedūrų dėl sankcijų laikymosi parengimu, objektyviais įmanomais faktinės kontrolės veiksmais.

Antra, nustatytas reikalavimas ES eksportuotojams sutartimis dėl tam tikrų prekių ir technologijų uždrausti reeksportą į Baltarusiją ar reeksportą naudojimui Baltarusijoje. Kitaip tariant, tam tikrų prekių eksportuotojai turi pareigą į naujas sutartis su partneriais įtraukti vadinamąją „Baltarusijai – ne“ nuostatą, nustatant pasekmes, jei partneris šį draudimą pažeistų.

Trečia, kaip ir rusijos sankcijų programoje, yra įtvirtinta, jog sankcijų vengimo draudimas apima net tik tuos atvejus, kai tiesiogiai siekiama sankcijas apeiti, bet ir atvejus, kai sankcijų vengimas suprantamas ir priimamas kaip galima tam tikrų veiksmų pasekmė. Kitaip tariant, kai nesigilinama ir nededamos pastangos įsitikinti bei užtikrinti, jog, pavyzdžiui, draudžiamos prekės nepasieks Baltarusijos per partnerius. Taigi pareiga tikrinti partnerius ir eksporto grandinę susieta su ES eksportuotojų atsakomybe.

Šalia griežtėjančių teisės nuostatų matome ir augantį bylų skaičių dėl sankcijų pažeidimo. Tai rodo veikiančius priežiūros mechanizmus, tačiau taip pat rodo vykstantį net ir ne tokių plačių teisinių draudimų nesilaikymą. Vis dėlto, naujausi pakeitimai turėtų priversti suklusti, kadangi atsakomybės ribos plečiamos. ES eksportuotojai, neturėdami pakankamų vidinių kontrolės priemonių, negalės gintis tuo, kad nežinojo, kokius veiksmus atlieka partneriai trečiosiose šalyse.

Daugiau
Potencialūs krašto apsaugos ministrai išdėstė, kaip užtikrins Lietuvos saugumą: yra vienas nepatogus momentas
Gediminas Kvietkauskas
Verslininkas
Didžiausias naujojo krašto apsaugos ministro iššūkis bus išlaikyti aukštai Lauryno Kasčiūno iškeltą politinę ir komunikacinę kartelę. Po tokio ryškaus ir kokybiško krašto apsaugos ministro bus labai sunku užsitarnauti autoritetą. Kitaip tariant, antrą Kasčiūną bus sunku „pakartoti“.

A...
Didžiausias naujojo krašto apsaugos ministro iššūkis bus išlaikyti aukštai Lauryno Kasčiūno iškeltą politinę ir komunikacinę kartelę. Po tokio ryškaus ir kokybiško krašto apsaugos ministro bus labai sunku užsitarnauti autoritetą. Kitaip tariant, antrą Kasčiūną bus sunku „pakartoti“.

Akivaizdu, kad Dovilė Šakalienė galėtų sklandžiausiai perimti L. Kasčiūno liniją ir tęsti pradėtus darbus, nes abu sklandžiai dirbo vienoje komandoje jau 4 metus. Manau, kad ir toliau dirbs kartu NSGK.

Manau, kad naujoji socialdemokratų formuojama vyriausybė turės spręsti sudėtingą prioritetų dilemą – pažadų rinkėjams įgyvendinimas ar strateginių valstybės tikslų siekimas. Gynybos biudžeto didinimas iki 3,5 proc. nuo BVP trumpuoju periodu ir iki 4 proc. ilguoju yra strateginis Lietuvos tikslas. Tuo pat metu LSDP rinkimų programoje yra daug pažadų apie drastiškas socialines reformas, kurioms įgyvendinti reikės ieškoti finansavimo šaltinių. Labai neramu, kaip būsima vyriausybė skirstys prioritetus – norėtųsi, kad socialinės reformos būtų įgyvendinamos tik po to, kai bus pasiekti gynybos finansavimo tikslai. Faktas, kad viskam pinigų biudžete neužteks, todėl tikrai reikės skolintis, o socoaldemokratai istoriškai nėra linkę skolintis.

Po rinkimų JAV gynybos finansavimo klausimas dar svarbesnis, nes norėdami turėti JAV garantijas turėsime dar sparčiau didinti procentus nuo BVP, privalėsime vytis tokius regiono lyderius, kaip Lenkija ir Estija. Turime būti pakankamai stiprūs, kad sąjunginkai norėtų mus ginti. Tikuosi, kad prezidentas Gitanas Nausėda sveikinime Trumpui nesuklydo įvardindamas 3,5 proc., o „nutekino“ susitarimus su būsimaisiais valdančiais.

Verslo požiūriu – visuomenė ir politikai turi suprasti, kad kuo stipresnę kariuomenę ir krašto gynybą turėsime, tuo daugiau investicijų pritrauksime į šalį. Turiu omenyje ne tik investicijas į infrastruktūrą, bet ir į verslą apskritai, nes investicijas galima pritraukti tik į potencialiai saugią aplinką.

Daugiau
Daugiau komentarų

Videonaujienos

Poligonas. Krašto apsauga pagaliau atvėrė vartus į dronų erą
Poligonas. Kaip užtikrinti Lietuvos teritorinę gynybą?
SAUGU forumas. Kokių žingsnių naujoji valdžia turėtų imtis siekdama užtikrinti stiprią Lietuvos gynybą
Poligonas. Rotacinis NATO oro gynybos modelis ir Lietuvos pirkiniai
Lietuvos gynybinės galios tyrimo pristatymas
Specialistų teigimu, Lietuvoje nėra nuoseklios pilietinio ir patriotinio ugdymo programos
Rygos konferencija 2024 (trečia diena)

„Saugu“ keliauja po Lietuvą

Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Benediktas Vanagas
Lenktyninkas, šaulys

Kviečiame susitikti su „Saugu“ iniciatyvos ambasadoriais, saugumo ekspertu Dariumi Antanaičiu ir lenktynininku, šauliu Benediktu Vanagu. Jie pasirengę ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir išgirsti Jūsų idėjas, ką kiekvienas galime padaryti, kad Lietuvoje ir toliau būtų SAUGU. Veikdami kartu mes esame ir būsime saugūs!

Ačiū už Jūsų aktyvumą! Sulaukę didelio susidomėjimo ir daug bendruomenių kvietimų, registraciją jau sustabdėme. Kartu su „Saugu“ ambasadoriais jau dėliojame kelionių planus ir netrukus paskelbsime, kada į kokius miestus jie atvyks – sekite naujienas saugu.delfi.lt!

Iniciatyvą globoja

Lietuvos Respublikos prezidentas
Gitanas Nausėda

Iniciatyvą palaikančios partijos

Partneriai