Ekspertai paaiškina
„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių valdymo centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
LPK prezidentas
Darius Maikštėnas
Energetikos ekspertas
Julita Varanauskienė
LB pirmininko pavaduotoja
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Dainius Vilčinskas
ILTE generalinis direktorius
LGSPA
Gynybos pramonės ekspertai
Virgilijus Žukauskas
Elektros energijos ekspertas
Renaldas Radvila
Energijos skirstymo ekspertas ir strategas
Žiemos sezono metu planiniai atjungimai, nors ir sukelia laikinus nepatogumus, yra būtini – jie leidžia laiku atlikti tinklo priežiūrą ir modernizaciją, kad ateityje būtų mažiau neplaninių elektros tiekimo sutrikimų. Nuo šio sezono planinių atjungimų trukmė žiemos laikotarpiu ribojama iki 6 valandų, o darbai visiškai stabdomi, jei oro temperatūra nukrenta žemiau -10 °C.
Lietuvos pramonėje dirba...
Lietuvos pramonėje dirba apie 330 tūkst. žmonių – tai beveik kas penktas dirbantysis, o jų darbo vietos tiesiogiai priklauso nuo energijos kainų ir investicijų aplinkos.
Lietuvos pramonė – ypač automobilių komponentų, chemijos ir maisto sektoriai – patiria tą pačią kainų spaudimo dinamiką kaip ir Vokietijos gamintojai, bet be jokio nacionalinio amortizavimo mechanizmo. Todėl neturėdami aiškios pramoninės energetikos strategijos, susiejančios konkurencingumą su žaliąja transformacija, rizikuojame ne tik sulėtėjimu, bet ir struktūriniu nuosmukiu.
Vokietijos pavyzdys rodo, kad valstybė gali vienu metu siekti ir konkurencingumo, ir tvarumo tikslų – kai ji veikia kaip strateginis partneris, o ne stebėtojas.
Vokietijos sprendimas nėra tik apie pigią elektrą – tai sprendimas stiprinti nacionalinio saugumą per konkurencingumą. Jei net biurokratiškasis Berlynas sugeba suderinti fiskalinę drausmę, klimato politiką ir pramonės išlikimą – mes taip pat galime.
Ne kartą akcentavau: nebėra laiko ilgoms diskusijoms – skubiai reikia koordinuotų sprendimų, kurie išlaikytų gamybą čia, Europoje, o ne už Atlanto. Vokietijos sprendimas yra apie tai.
Visų pirma turime žiūrėti pagal Baudžiamąjį kodeksą ir ieškoti kaltininkų, kurie tuo užsiima: stengtis užkardyti kontrabandos platintojus. Taip pat reikia remti Baltarusijos opoziciją ir ruoštis, kad Baltarusijoje būtų pokyčių. Trečia, reikia ekonominėmis, politinėmis bei kitomis priemonėmis spausti Lukašenkos režimą, kad jis kuo mažiau kenktų mūsų valstybei ir mūsų žmonėms.
Tačiau žinodami realybę, kokią problemą reikia išspręsti, turime būti nuoširdūs: 8 km aukštyje tiesiog nėra paprastų sprendimų, kaip būtų galima tuos balionus sunaikinti. Tiesiog sprendimas neegzistuoja. Net mūsų ką tik įsigyti „Black Hawk“ straigtasparniai tesugeba pakilti į 5 km aukštį. Jau nekalbant, kad dronų sistemos, kurios jau yra gaminamos Lietuvoje, negalėtų šitos problemos išspręsti. O kinetinės priemonės, kaip kulkosvaidžiai, irgi yra efektyvūs iki maždaug 2,5 km aukščio.
Taigi pigių ar paprastų priemonių nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra. Mes turime galimybę stebėti, lydėti, bet nerasime būdo, kaip tokiame dideliame aukštyje tuos taikinius sunaikinti. Vieninteliai variantai yra raketos arba naikintuvai, kurie gali nukeliauti į tokį aukštį, bet tuomet kaina būtų beprotiška.
Ką mes galime galvoti? Stebėti ir nukreipti pajėgumus į aviacijos saugumą, kad būtų išvengta balionų, kad nebūtų susidurta su jais. O kai jie atsidurs žemesniame aukštyje, tada jau spręsti, ar juos reikia numušinėti be pavojaus, ar juos lydėti ir nusileidus surinkti.
Nors tuo metu Europoje plačiai skambėjo lūkestis, kad rytinis sparnas apskritai ne...
Nors tuo metu Europoje plačiai skambėjo lūkestis, kad rytinis sparnas apskritai nebus paliestas.
Sprendimų dėl JAV karių Lietuvoje nėra. Dar gali būti – mano žiniomis, neliečiama ir nuo visų kitų atskirta tik Lenkija. Ir pirmiausiai svarstant apie rotacines pajėgas, kurias „ant popieriaus“ atitraukti lengviausia.
Trumpo administracija tai sieja su didesniu Europos atsakomybės prisėmimu. Nemaišyti to su JAV narystės NATO peržiūra – nieko panašaus nėra. Atsakomybių perbalansavimas yra politika, kurią JAV vykdo mažiausiai dešimtmetį.
Šiuo metu didesnę įtaką sprendimų priėmėjams (ne tik Lietuvoje) daro visuomenių reakcija į imigrantų nusikaltimus šalyse, kurios jas priėmė. Regėdami plėšimus, prievartavimus, nužudymus ar teroro aktus kai kuriose Vakarų šalyse jie aiškiai suvokia grėsmę savo pačių valstybėms, todėl saugumo aspektas nusveria humanitarinius, ekonominius ir visus kitus motyvus, kuriais ilgą laiką buvo grindžiama ši politika.
ES suteikiamas pasirinkimas šalims (priimk arba susimokėk) irgi liudija ryškų ilgametės pozicijos pokytį, nes jau yra pagaliau suvokta, kad tai – ne tiek natūralūs, kiek priešiškų jėgų inicijuoti procesai siekiant destabilizuoti padėtį ir atvesti į valdžią radikalias politines jėgas, kurios būtų palankesnės Kremliui. Todėl Lietuvai, iki šiol sėkmingai išvengusiai tų klaidų, teisingiausia būtų toliau laikytis šios linijos ir susimokėti, o ne rizikuoti priimant tuos, kuriuos integruoti nėra nei patirties, nei pajėgumų – tegu tai daro kiti, labiau patyrę šiose praktikose.
Tačiau visai kitokių reakcijų galima tikėtis iš istorijų, kurios reiškia kiek daugiau, nei Lietuvos politikų karjeros ar partijų reitingai. Tai galėtų būti akivaizdus veiksmas, žymintis naują šalies strateginę kryptį ar aiškiai išreikštą ketinimą tai daryti. Gręžimasis į Rytus, įsipareigojimų sąjungininkams atsisakymas, žmogaus teisių sisteminiai suvaržymai ir kiti reikšmingi veiksmai.
Istorija su Krašto apsaugos ministre pasauliniame kontekste yra pernelyg smulki ir banali, kad ką nors reikštų užsienio auditorijoms, nes neapgalvoti veiksmai šen ir ten daromi nuolatos, o skandalų kyla kiekvieną savaitę. Lietuva į save atkreiptų dėmesį ir pakenktų savo reputacijai tik vienu atveju: jeigu būtų atsisakyta garsiai paskelbtų planų rimtai didinti išlaidas gynybai bei nutraukti jau pradėti projektai. Tačiau tai yra labai mažai tikėtina.