Ekspertai paaiškina
„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių valdymo centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
LPK prezidentas
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Martynas Knyzelis
Gynybos pramonės ir aprūpinimo specialistas
Dainius Vilčinskas
ILTE generalinis direktorius
LGSPA
Gynybos pramonės ekspertai
Liutauras Bagočiūnas
Lietuvos kariuomenė
Jonė Kalendienė
Ekonomistė
Melo detektorius
Dezinformacijos tyrėjai
Augustinas Vizbaras
Gynybos verslo ekspertas
Tomas Godliauskas
Visuotinės gynybos ir pasirengimo ekspertas
Būti pasiruošusiam techniškai reiškia gerokai daugiau nei tiesiog turėti generatorių. Jis turi būti tinkamos galios, turi veikti perjungimas į rezervinį maitinimą, turi būti aišku, kurios sistemos krizės metu bus maitinamos pirmiausia. Ne mažiau svarbu įrangą reguliariai išbandyti realiomis sąlygomis. Reguliariai neatliekant generatorių bandymų su realia apkrova, didėja rizika, kad kritiniu momentu jie neveiks taip, kaip numatyta.
Kalbant apie tai, ar Lietuvoje tokių pajėgumų pakanka didelio masto krizei, svarbu atskirti du dalykus. Valstybės elektros sistemos rezervai ir konkretaus kritinės infrastruktūros objekto gebėjimas veikti autonomiškai nėra tas pats. Net jei elektros sistemoje yra numatyti rezervai jos stabilumui ir atkūrimui, tai savaime nereiškia, kad kiekviena ligoninė, vandenvietė, ryšio mazgas ar kitas svarbus objektas galėtų kelias paras veikti be išorinio elektros tiekimo.
Todėl tikrasis pasirengimo rodiklis nėra tai, kiek Lietuvoje turime generatorių. Svarbiausias klausimas – kiek gyvybiškai svarbių funkcijų galėtume patikimai išlaikyti 24, 48 ar 72 valandas be centralizuoto elektros tiekimo. Pirmąsias valandas situaciją gali suvaldyti baterijos ir generatoriai, tačiau kuo ilgiau trunka sutrikimas, tuo svarbesni tampa kuro tiekimas, logistika, personalas ir techninė priežiūra. Todėl kritinės infrastruktūros atsparumą lemia ne vien turima rezervinio maitinimo įranga, bet ir gebėjimas užtikrinti nepertraukiamą jos veikimą ilgalaikės krizės sąlygomis.
Šių melagienų tikslas – bandyti vaizduoti, kad migrantai kelia tiesioginį pavojų Europos saugumui, o valdžios institucijos yra bejėgės su tuo kovoti. Taip ne tik skatinamas gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis, bet ir didinamas visuomenės susiskaldymas, skatinamas pyktis, tikimasi išprovokuoti neramumus.
Dar spalio viduryje svarsčiau, kad Trumpo dyzelino sankcijų išimties anonsas buvo tikslas savaime. O ar bus realizuot...
Dar spalio viduryje svarsčiau, kad Trumpo dyzelino sankcijų išimties anonsas buvo tikslas savaime. O ar bus realizuotas, išlieka didelė abejonė.
Mat kas tą dyzeliną, JAV rinkos dydžiui menką kiekį, pirks? Verslui rizika, kad tai pažeis kitus teisės aktus ir pakenks reputacijai, didelė. Lapkričio 2-ąją Naujojo Džersio gubernatorė Mikie Sherrill raštu įspėjo uostus ir terminalus, kad, jos vertinimu, už rusiško dyzelino iškrovimą gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė.
„Agioi Fanendes“ iš Primorsko išplaukė su maždaug 40 tūkst. tonų dyzelino. Pagal pirminį grafiką Niujorką turėjo pasiekti lapkričio 7-ąją. Jis tebeplaukia JAV rytinės pakrantės link, bet laukia nurodymų. Nei pirkėjas, nei krovinį priimsiantis terminalas neįvardyti.
Ukrainos pareigūnai sakė stebintys dar aštuonis tanklaivius, todėl istorija nesibaigė. Bet nė viena siunta pagal sankcijų išimtį JAV uoste dar nebuvo priimta.
Nuo sausio JAV turės padalytą valdžią, o Lietuvos verslui tai pirmiausia reiškia ne naują kryptį, o lėtesnius ir labiau derybomis grįstus sprendimus Vašingtone.
Prekybos politikoje lem...
Nuo sausio JAV turės padalytą valdžią, o Lietuvos verslui tai pirmiausia reiškia ne naują kryptį, o lėtesnius ir labiau derybomis grįstus sprendimus Vašingtone.
Prekybos politikoje lemiamas žodis ir toliau liks prezidentui, todėl tarifų neapibrėžtumas neišnyks. Kongresas galės tirti ir riboti naujus muitus, tačiau panaikinti esamus be dviejų trečdalių balsų jam bus sunku.
Įmonėms, kurios eksportuoja į JAV tiesiogiai ar per Europos partnerių tiekimo grandines, tarifų scenarijai turėtų tapti įprasta planavimo dalimi, o ne laukimu, kol viskas paaiškės.
Antroji sritis, kurią verta stebėti, yra sankcijos Rusijai: Kongresas gali jas keisti ir peržiūrėti išimtis, todėl įmonėms, dirbančioms su trečiųjų šalių partneriais, verta iš anksto patikrinti sutartis ir atitikties procesus.
Eksportuotojų maržas gali paveikti ir valiutų kursų svyravimai, todėl laikas peržiūrėti rizikos valdymo priemones.
Saugumo srityje parama Ukrainai ir JAV pajėgų buvimas regione tradiciškai remiami abiejų partijų, o gynybos finansavimą tvirtina Kongresas, todėl staigių posūkių tikimybė mažėja.
Investuotojams tai svarbu, nes regiono saugumo vertinimas tiesiogiai veikia ir kapitalo kainą, ir sprendimų greitį.
Vis dėlto Lietuvos patrauklumą labiausiai lemia tai, ką galime kontroliuoti patys: stabili teisinė aplinka, geras viešasis sektorius, geras susisiekimas, nuspėjami mokesčiai ir sparčiai augantis gynybos pramonės sektorius.
Štai tik vienas aspektas. Demokratai perims trijų strategiškai svarbių postų kontrolę Atstovų Rūmuose....
Štai tik vienas aspektas. Demokratai perims trijų strategiškai svarbių postų kontrolę Atstovų Rūmuose. Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininką respublikoną Mike’ą Rogersą galėtų pakeisti Adamas Smithas, Asignavimų komiteto vadovą Tomą Cole’ą – Rosa DeLauro, o Užsienio reikalų komiteto pirmininką Brianą Mastą – Gregory Meeksas.
Šių postų politinė vertė – galimybė naudoti Kongreso biudžetinius ir priežiūros įgaliojimus kaip galingą atsvarą prezidento politikai. Demokratai kels papildomas sąlygas karo Irane finansavimui, reikalaus karinių operacijų pagrindimo, griežtesnės Pentagono išlaidų kontrolės ir galimai sieks, kad karas Artimuosiuose Rytuose nemažintų paramos Ukrainai.
Tai suteiks daugiau galimybių spausti Trumpo administraciją derėtis dėl jos karinių prioritetų ir stabdyti naujas avantiūras.
Kaliningrado karinėje grupuotėje viena iš esminių užduočių stebėti oro erdvę ir aptikti galimus oro taikinius virš Europos....
Kaliningrado karinėje grupuotėje viena iš esminių užduočių stebėti oro erdvę ir aptikti galimus oro taikinius virš Europos. Šiuo metu Kaliningrade esamas radaras „Voronež-DM“ gali aptikti taikinius iki 6 000 km atstumu.
Kartu su oro gynybos, balistinėmis ir priešlaivinėmis raketų sistemomis Rusija siekia sukurti A2/AD (angl. Anti-Access/Area Denial) sistemą, kurios tikslas apriboti NATO pajėgų galimybes veikti Kaliningrado regiono ir aplinkinių teritorijų oro, jūrų bei sausumos erdvėse. Tačiau realybėje šios sistemos efektyvumas yra menkas. Ji taip pat turi pažeidžiamumų ir yra NATO karinių pajėgų taikiniu.
Naujai statomas radaras yra stacionarus. Galimos Rusijos agresijos prieš NATO atveju toks objektas lengvai sunaikinamas dėl savo dydžio, infrastruktūros ir fiksuotos dislokacijos vietos. Naujai statomas radaras, tikėtina, yra vienas iš Rusijos karinių oro ir kosmoso pajėgų modernizacijos projektų, vykdomų visoje Rusijos teritorijoje.
Prasidėjus plataus masto agresijai prieš Ukrainą tapo akivaizdu, kad tokia prieiga nėra veiksminga, kadangi ukrainiečiai labai sėkmingai tokius „burbulus“ naikina, įskaitant tolimojo nuotolio radarus Nebo (pvz. Krymas).
Tikėtina, trumpuoju laikotarpiu šis objektas pirmiausia yra skirtas kompensuoti šiuos praradimus, t.y. Ukrainos teritorijos stebėjimui, jos „deep strike“ operacijų ir infrastruktūros identfikavimui ir kitiems tikslams.
Tuo pačiu, paraleliai jis šias užduotis vykdytų ir prieš NATO valstybes. Tačiau reikia suprasti, kad tai nėra „visa matanti akis“, o įrankis su savo trūkumais ir ribotumais.
Tokie tolimojo nuotolio radarai Nebo ir toliau veikia Kryme, Krasnodaro srityje ir kituose rusijos regionuose, tačiau tai neužkerta Ukrainos pajėgų ilgojo nuotolio smūgių.
Paradoksalu, kad agresoriui Kaliningradas yra šiuo metu saugiausia vieta vystyti tokius pajėgumus, kadangi yra apsuptas NATO valstybių, kurios kare nedalyvauja.
Jei rusija nuspręstų savo veiksmais pakeisti šį statusą, šis objektas taptų vienu pirmųjų taikinių. Priminsime, kad rusijoje jaučiamas ženklus tokius objektus ginančių oro gynybos sistemų deficitas, o šių įrankių efektyvumas kelia itin daug klausimų.
Kasmet vietoj dabartinių 5 tūkst. p...
Kasmet vietoj dabartinių 5 tūkst. planuojama parengti apie 7,5 tūkst. jaunuolių, o tarnybos galimybes plėsti nuo dronų valdymo iki civilinės saugos. Moderniai gynybai reikia ne vien šaulių: būtini inžinieriai, programuotojai, medikai, savarankiškai mąstantys žmonės, kuriems kariuomenė galėtų tapti ir gyvenimo mokykla. Merginų privalomai šaukti neketinama, nes kariuomenės vadovybė kol kas mano turinti pakankamai vaikinų, o visuomenę laiko nepasirengusia moterų šaukimui.
Tačiau visuotinė pareiga, ignoruojant 50 proc. visuomenės, kelia klausimų ir dėl lygybės, ir nepanaudotų išteklių. Dar svarbiau – ar 2032-ieji ne per vėlu? Juk Rusijos grėsmė jau dabar reikalauja ruoštis blogiausiems scenarijams. Kariuomenei reikės dar apie 350 instruktorių, naujų kareivinių ir papildomos infrastruktūros, todėl skubėti popieriuje nėra prasmės, tačiau tai neturėtų virsti šešeriais laukimo metais. Gyvenant šalia agresyvių kaimynų pasirinkimas labai aiškus: drebutiena negali apsiginti, o Lietuvai reikia plieninio ežio, kurio stiprybė – ne vien ginklai, bet ir žmonės, mokantys jais naudotis.