Ekspertai paaiškina
„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Linas Kojala
Politologas
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių valdymo centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
LPK prezidentas
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Dainius Vilčinskas
ILTE generalinis direktorius
LGSPA
Gynybos pramonės ekspertai
Liutauras Bagočiūnas
Lietuvos kariuomenė
UAB Delfi, 2024
Iš viso prie sienų su Rusija ir Baltarusija yra įsteigti ir sukomplektuoti jau dešimtimis skaičiuojami inžinerinių priemonių parkai. Juose kaupiamos tokios priemonės ka...
Iš viso prie sienų su Rusija ir Baltarusija yra įsteigti ir sukomplektuoti jau dešimtimis skaičiuojami inžinerinių priemonių parkai. Juose kaupiamos tokios priemonės kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, kurie gali būti greitai išdėstomi pasienyje. Mobilumą ribojančios inžinerinės priemonės taip pat yra įrengtos neveikiančiuose pasienio kontrolės punktuose su Baltarusija ir Rusija (pridedame nuotraukų), o veikiančiuose punktuose jos yra sukauptos ir saugomos.
Šiais metais planuojama plėsti jau įrengtus inžinerinių priemonių parkus, didinant esamų priemonių kiekius ir juos papildant naujomis priemonėmis, taip pat beveik dvigubinti šiuo metu turimą parkų skaičių. Tikslių skaičiu neminime dėl informacijos jautrumo.
Taip pat artimiausiu laikotarpiu bus tęsiami tiltų ir viadukų paruošimo bei stiprinimo darbai, planuojama įrengti rezervines kliūtis šalia strategiškai svarbių kelių atkarpų, taip pat numatoma plėtoti ir kitas kontrmobilumo priemones: gilinti melioracijos griovius, išlaikyti esamas miškingas teritorijas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, stiprinti Nemuno brastas pasienyje su Rusija, išnaudoti kitas gamtines kliūtis bei vystyti minavimo pajėgumus.
Vėliau tie gynybos planai buvo sukurti – D. Grybauskaitės ir kitų naujųjų narių spaudimo dėka, tačiau jų taip ir neprireikė. Gali būti, kad nebeprireiks – ne dėl to, kad kažkur pradingo rytinių kaimynų keliama grėsmė, o todėl, kad A) jie nebeatitinka nei pasikeitusios karybos poreikių, B) galingiausia NATO valstybė šioje lygtyje tampa nežinomuoju.
Vokietijos generolas įvardija blogiausią scenarijų ir jo sprendimo būdus ne tam, kad ką nors pagąsdintų, bet primindamas šiuo metu, ko gero svarbiausią, aspektą: Europa daro viską, kad kuo anksčiau būtų pasiruošusi nuo agresoriaus apsiginti be JAV pagalbos. Ir ji bus tam pasirengusi gal net greičiau nei generolo įvardijami teoriniai priešo agresijos 2–3 metai. Ryškiausia tai patvirtinanti šios savaitės žinia: „Rheinmetall“ pasiekta milijono 155 mm sviedinių gamyba per metus. Tai – daugiau, nei sugeba visa JAV karo pramonė, ir tai – tik viena Europos įmonė. O pajėgumai tik didėja ir didės, prie jų reikšmingai prisidės ir Lietuvoje statoma amunicijos gamykla.
Lietuvos atžvilgiu ši vieta reitinge nieko esmingai nereiškia ne tik dėl aukščiau įvardintų priežasčių. Už mūsų šalį aukščiau ir žemiau yra valstybės, kurios veikia labai skirtingose geografinėse sąlygose, jų sąjungininkai, priešai, saugumo aplinka neretai yra visiškai skirtingi nei mūsų valstybės. Tad vargu ar šis (ar koks kitas) karinės galios reitingas ką nors parodo apie galimybes apsiginti. Reikia žiūrėti konkrečią situaciją ir vertinti pasirengimą. Mūsų galva, judame teisingu keliu (divizija, mechanizacija, artilerija, oro gynyba ir kt.), tačiau yra sričių, kur yra vietos tobulėjimui (dronų pajėgumo vystymas, elektroninė kova, KASP pajėgumo stiprinimas). Žinoma, ne viskas pasidaro iš karto, tai sudėtingas procesas link rezultato. Tad manytume, kad būtų geriausia orientuotis į tai, nesižvalgant į reitingus.
Kanada buvo viena pirmųjų, kurią karingais pareiškimais ir muitais užsipuolė Donaldas Trumpas. Pasekmės? Šalis neteko reikšmingos dalies JAV rinkoje, tačiau rado jų kitur ir eksportą užaugino net 14 proc. Tada M. Carney nuvyko į Pekiną ir pasirašė lengvatinės prekybos su Kinija sutartį – po 10 metų trukusio prekybos karo. Kinija pradeda masiškai eksportuoti savo elektromobilius į JAV kaimynę, o Kanados žemės ūkio produkcijai atsiveria milžiniška kinų rinka. Apie „Teslas“, „Apple“ ir daugybę kitų prekių kanadiečiai ima pamiršti.
Prieš dvi savaites Kanados premjeras viešai pareiškė, kad Pekinas tapo kur kas labiau patikimas partneris, nei Vašingtonas. O antradienį Davose jis pasakė istorinę kalbą, kurios esminis akcentas yra apie tai, kad jei tu nesėdi už stalo, tu esi įrašytas į valgiaraštį.
Sakoma, kad sunkūs laikai kuria stiprius lyderius. Gal tai jau šviesa tamsoje, kuri darosi vis tirštesnė? Belieka tikėtis, kad po stiprių žodžių pagaliau seks vieningi demokratinio pasaulio veiksmai, kurie bent jau pristabdys psichopato siautėjimą, kol jo palatos sanitarai kietai miega.
Moldova yra tarp valstybių, kurios realistiškai gali priartėti prie ES artimoje perspektyvoje – žinoma, tai priklausys nuo reformų tempo ir bendro geopolitinio konteksto. Tačiau tuo pat metu pastarųjų metų apklausos rodo, kad daugiau nei 60 proc. gyventojų nuosekliai pasisako prieš politinę uniją su Rumunija.
Be to, Moldova, net ir siekdama narystės ES, išlaiko konstitucinį neutralumo principą ir nesiekia tapti NATO nare – tai išryškina tam tikrus strateginius skirtumus. Vis dėlto dabartinių geopolitinių aplinkybių kontekste Rumunija išliks kertiniu partneriu, padedančiu Moldovai judėti provakarietiška kryptimi, net jei tai neperaugs į formalų susijungimą.
Pirma – valstybė turi labai aiškiai pasakyti, kad poligonas ten bet kokiu atveju bus, pateikdama visą įmanomą informaciją apie strateginę vietą Suvalkų koridoriuje, jo paskirtį ir reikšmę agresijos atveju. Panašu, kad tai ir daroma, tik ar pakankamai intensyviai ir efektyviai – jau kitas klausimas. Taip pat turi būti aiškiai įvardyti statybų terminai ir karinių pajėgų poreikiai šiame objekte. Tai – raudona linija, kurios valstybė neleis peržengti, ir tai turi būti labai aiškiai komunikuojama.
Tai, dėl ko bus tariamasi taip pat yra labai svarbu, todėl žmonės turi žinoti, kad ši jų nuosavybei jau dabar iškilusi reali grėsmė (dar ne dėl priešo, bet savos valdžios veiksmų) nereiškia, kad poligonas bus statomas vien tik jų interesų sąskaita. Turi būti deramasi dėl ribų, servitutų, logistikos, ekologijos aspektų, sezoniško plotų naudojimo, o svarbiausia – dėl išperkamo turto, kurio vertė turi gerokai viršyti rinkos vidurkius.
Kai kuriais atvejais turėtų būti pasiūlyti mainai į labiau patrauklias vietas ar kitos naudos, kad bendruomenėje dabar vyraujantį skepticizmą ir savaime suprantamą pasipriešinimą pakeistų visų pirma smalsumas, tada susidomėjimas, o galiausiai – bendradarbiavimas. Tik šitai, visų šalies piliečių, o ne vienos bendruomenės sąskaita būtų galima teisingai ir tvariai išspręsti šį vertybių susidūrimą. Visa tai turi būti daroma stebint (ir reaguojant) realų priešo informacinį veikimą, nes stabdyti naujus NATO gynybinius pajėgumus dabar yra vienas svarbiausių jo prioritetų.