Ekspertai paaiškina
„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių valdymo centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
LPK prezidentas
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Dainius Vilčinskas
ILTE generalinis direktorius
LGSPA
Gynybos pramonės ekspertai
Renaldas Radvila
Energetikos sektoriaus ekspertas
Liutauras Bagočiūnas
Lietuvos kariuomenė
Marius Vaščega
ES ekspertas
Jis skirtas pirmiausiai naikinti priešo orlaivius, sparnuotąsias raketas. Jis gali naikinti ilgojo nuotolio atakos dronus, tačiau raketa yra brangesnė nei dronas, tad naudojant šiam ...
Jis skirtas pirmiausiai naikinti priešo orlaivius, sparnuotąsias raketas. Jis gali naikinti ilgojo nuotolio atakos dronus, tačiau raketa yra brangesnė nei dronas, tad naudojant šiam tikslui reikia atsižvelgti į kaštų ir galimos žalos santykį.
Šis pajėgumas prisidės prie bendros Baltijos valstybių oro gynybos. Tuo pačiu svarbu ir toliau kurti daugiasluoksnę ir įvairiais įrankiais paremtą oro gynybą.
Lietuva šioje srityje juda nuosekliai ir ambicingai – sparčiai auga atsinaujinančios energetikos pajėgumai, stiprinama energetinė nepriklausomybė ir atsparumas. Naujausioje Lietuvai skirtoje Europos Komisijos ataskaitoje, kurioje analizuojami svarbiausi šalies ekonominės ir socialinės politikos iššūkiai, pastebima, kad palyginti su 2024 m., šalies vidaus atsinaujinančios energijos pajėgumai padidėjo daugiau nei 30 proc. ir 2025 m. pasiekė 6121 MW. Prie šio spurto reikšmingai prisidėjo spartus saulės bei sausumos vėjo energijos augimas bei išplėsta decentralizuota gamyba, leidžianti patiems gyventojams tapti mažiau energetiškai priklausomiems.
Siekdama įtvirtinti šią transformaciją, Lietuva iš esmės sustiprino savo elektros energijos sistemą. Buvo įgyvendintos svarbios reformos, skirtos supaprastinti leidimų išdavimą, pritrauktos investicijos į perdavimo infrastruktūrą bei energijos kaupimo įrenginius, sėkmingai įgyvendinta sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.
Tai visiškai atitinka ir bendrą Europos Sąjungos kryptį: investuoti į vietinę švarią energiją, modernizuoti infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro rinkų.
Vis dėlto, greta akivaizdžios pažangos, iššūkių dar išlieka. Nors priklausomybė nuo importuojamos elektros energijos mažėja, vidaus gamybos pajėgumai vis dar yra riboti, o sistemos lankstumas bei tinklo pralaidumas nespėja paskui sparčią generacijos plėtrą. Tinklo pajėgumų apribojimai ir tarpvalstybinių jungčių trūkumas vis dar riboja pilnavertę atsinaujinančiosios energijos integraciją bei prisideda prie kainų nepastovumo. Taigi, Lietuva vis dar yra pažeidžiama išorinių kainų svyravimams ir išlieka poreikis toliau stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Europos Komisija ne kartą pabrėžė, kad vietoje gaminama švari energija šiandien yra ne tik klimato politikos, bet ir konkurencingumo, energetinio saugumo bei ilgalaikio kainų stabilumo pagrindas. Norint pasiekti visišką energetinį atsparumą, ateinančių metų prioritetu privalo išlikti ne tik naujų elektrinių statyba, bet ir tinklo modernizavimas bei sistemos lankstumo didinimas.
Galime pastebėti, kad privačios simuliacijos pastaruoju metu gana išpopuliarėjo – jas atlieka įvairios organizacijos, siekdamos įvairių tikslų ir tai nebūtinai yra silpnųjų vietų identifikavimas (visi greičiausiai dar prisimename ir metų pradžioje pagarsėjusi užsienio leidinio organizuotos simuliacijos atvejį, kuomet pakankamai fatališkas scenarijus buvo paremtas pakankamai abejotinais duomenimis). Kiekviena simuliacija yra lengvai pakreipiama norima kryptimi, kadangi už kiekvieno simuliuojamo veiksmo stovi žmogus, todėl jomis technologijų gamintojai gali demonstruoti vienų pajėgumų pranašumą prieš kitus, galbūt daryti įtaką valstybių sprendimų priėmimui, taip pat siekti kitų tikslų, kas yra nieko blogo, tačiau vertinant tokias simuliacijas visuomet reiktų pasitelkti ir kritinį mąstymą.
Tokius metodus Rusijos tarnybos jau naudoja Ukrainoje – kai nepilnamečiams ar jauniems žmonėms siūlomas greitas uždarbis už iš pirmo žvilgsnio paprasta užduotis: ką nors nufotografuoti, perduoti daiktą, nupiešti grafitį, palikti paketą ar stebėti tam tikrą objektą. Vėliau tokios „smulkmenos“ gali būti eskaluojamos į labai pavojingas veikas – padegimus, sprogmenų pernešimą, sabotažą ar žvalgybinės informacijos rinkimą.
Būtent todėl mūsų veiksmų planas ypač orientuotas į labiausiai pažeidžiamus vaikus ir jaunuolius – tuos, kurie patiria finansinių sunkumų, socialinę atskirtį, patyčias, vienišumą, turi mažiau suaugusiųjų dėmesio ar daugiau laiko praleidžia uždarose interneto erdvėse. Būtent į tokius vaikus verbuotojai dažniausiai ir taikosi, nes jiems lengviau pasiūlyti „greitą uždarbį“, „prasmingą užduotį“ ar priklausymo grupei jausmą.
Labai svarbu, kad ir suaugusieji reaguotų teisingai. Jeigu vaikas pasako apie įtartiną pasiūlymą, pirmoji reakcija neturi būti pyktis, kaltinimas ar telefono atėmimas. Pirmoji reakcija turi būti: „Gerai, kad pasakei. Dabar kartu išspręsime.“ Tik taip vaikas jausis saugus kalbėti ir ieškoti pagalbos. Svarbiausia – reikia kalbėtis.
Ši grėsmė rimta, bet ji valdoma. Kuo anksčiau ją atpažinsime, kuo daugiau kalbėsime su vaikais, kuo geriau pasieksime pažeidžiamus vaikus ir šeimas, tuo mažiau erdvės liks tiems, kurie bando mūsų vaikus paversti įrankiais prieš mūsų valstybę.
Tam, kad būtų galima pamatyti žemai skrendantį ir mažo dydžio objektą, reikalingi ir pakankamai tankiai sustatyti radarai...
Tam, kad būtų galima pamatyti žemai skrendantį ir mažo dydžio objektą, reikalingi ir pakankamai tankiai sustatyti radarai, kurie galėtų matyti arti. Aišku, lengviausias būdas pastebėti, tai, ko gero, jautresnių radarų tinklo įrengimas, tačiau bet kuriuo atveju 100 proc. nustatyti dronų nėra įmanoma. Bet kokiu atveju yra rizikas, kad dronas įskris, ką daro kontrabandiniai dronai, kurie skraido pakankamai dažnai.
Dabar mėginama rasti kitą poveikio priemonę Europai, kuri ėmė rodyti politinės valios požymius stodama piestu prieš planus aneksuoti Grenlandiją, nenusileidžia dėl Ukrainos – tikėtina Maskvos naudai, kaip pageidautų Vašingtonas. Karių išvedimas galėtų skambėti grėsmingai, jei Europa iki šiol miegotų, tačiau taip nebėra. Didžiausia galybė žemyne jau dabar yra Ukrainos kariuomenė, o Europos pinigai ją dar labiau išaugins. Be to, dronų revoliucija irgi vis labiau menkina konvencinių pajėgumų reikšmę konfliktuose.
Tai labai aiškiai parodė ir JAV karas Irane, kurio nepavyko įveikti iki šiol, o kai kurių pranešimų duomenimis režimas yra išsaugojęs apie 70 proc. pajėgumų. Todėl Pentagono ir Baltųjų rūmų signalus dėl išvedimų ar pasitraukimų reikia priimti labiau kaip spaudimo ir bauginimo priemones, nes tų bazių ir karių gal net labiau reikia Amerikai, kurios geopolitinė reikšmė bliūkšta vis labiau.